Verslo bankrotų skaičius Jungtinėse Valstijose pasiekė svarbią ribą: pirmąjį kartą nuo pandemijos pradžios šis rodiklis nuosekliai viršija 2019-ųjų skaičius. Mūsų ekonomistas Šiaurės Amerikai Marcos Carias dalijasi įžvalgomis apie šią tendenciją ir jos pasekmes ateinantiems mėnesiams.
Pagrindiniai akcentai
- 2025 m. III ketvirtį JAV įmonių bankrotų skaičius pasiekė 6 574 – didžiausią rodiklį nuo 2014 m. II ketvirčio, 15 proc. viršijantį 2019 m. vidurkį. Jau du ketvirčius iš eilės šis skaičius pranoksta iki pandemijos buvusį lygį.
- Šiuo etapu augantis nemokumo atvejų skaičius tikriausiai atspindi dar prieš prekybos karą pradėjusius tvenktis sunkumus, tokius kaip didesnės refinansavimo ir darbo sąnaudos, o taip pat atskiriems sektoriams būdingas tendencijas, tokias kaip mažmeninės prekybos skaitmenizavimas arba mažėjančios kompensacijos sveikatos priežiūros sektoriuje.
- Tikėtina, kad tarifų spaudimui didėjant, skaičiai ir toliau laikysis šiame lygyje.
Trečiąjį ketvirtį bendras įmonių bankrotų skaičius JAV pasiekė 6 574, didžiausią lygį nuo 2014 m. II ketvirčio, ir šoktelėjo 15 proc. viršum 2019-ųjų vidurkio. Tai pirmas kartas, kai bankrotų skaičius peržengė 2019-ųjų lygį du ketvirčius iš eilės, o per laikotarpį nuo metų pradžios pranoko 2024 m. rodiklį 5,25 proc. Dar liepą „S&P Global“ skelbė, kad vertinant didžiąsias įmones1, jų bankrotų skaičius per I pusmetį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010-ųjų, o 2025-ieji, panašu, taps tais metais, kai JAV įmonių bankrotų skaičius pirmąjį kartą pastebimai peržengs iki pandemijos buvusį lygį.
Kaip ir kitose pramoninėse valstybėse, tuoj po pandemijos sekė ilgokas nepaprastai mažo verslo bankrotų skaičiaus tarpsnis. Vis dėlto jam pasibaigus, nemokumo atvejų skaičius kitose pažangios ekonomikos šalyse pradėjo kilti, ir šis kilimas tesėsi 2024 ir 2025 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, priešingai, 2025 m. pavasarį bankrotų skaičius stabilizavosi daugmaž iki pandemijos buvusiame lygyje.
Nemokumo atvejų skaičiaus kitimo kreivių skirtumas atspindėjo skirtingas makroekonomines sąlygas dviejose Atlanto pusėse.
Pirmiausia suvartokime; klausinėti galėsime vėliau: tiek JAV, tiek Europos šalių namų ūkiai per karantiną daug sutaupė, tačiau amerikiečiai buvo kur kas labiau linkę paskui šias santaupas išleisti vartojimo prekėms ir paslaugoms.Tai matyti ir skirtingose namų ūkių santaupų trajektorijose. Taigi, amerikiečiai gerokai labiau padidino įmonių pajamas.
Kur kas platesnis technologijų diegimas ir daug lankstesnė darbo rinka padėjo JAV užsitikrinti gerokai stipresnį produktyvumo augimą nei Europoje. Tai leido realiajam darbo užmokesčiui pasivyti infliaciją pernelyg neaukojant įmonių pelno. Be to, JAV išvengė karo Ukrainoje sukeltų nestabilių energijos išteklių kainų sukrėtimo. Nors gamybos sąnaudos išaugo abiejuose regionuose, JAV įmonių padėtis buvo geresnė, ir joms buvo paprasčiau padengti papildomas sąnaudas.
Kas nulėmė tokį šuolį?
Tiksliai nustatyti bankrotų priežastis sudėtinga, nes Federalinių teismų informacijoje neišskirti duomenys pagal atskirus sektorius. Vis dėlto „S&P Global“ pateiktas didelių įmonių imties bankrotų detalesnis išskaidymas gali pateikti tam tikrų įžvalgų. Nors dažniausiai bankrutuoja mažesnės įmonės, kurios į biržos sąrašus nėra įtrauktos, bėdos viršuje dažniausiai signalizuoja, kad to paties sektoriaus mažesni žaidėjai patiria dar didesnių sunkumų. Vertinant 2025 m. I pusmetį užregistruotus didžiųjų įmonių bankrotus, net 71 proc. jų buvo susikoncentravę trijuose sektoriuose:
- Mažmeninė prekyba. Vis labiau lėtėjant realiojo darbo užmokesčio augimui, vartotojai pamažėle koregavo ir savo vartojimo įpročius. Klientams pradėjus dažniau valgyti namuose arba renkantis pigesnes alternatyvas, kilo nemenka vidutinių kainų segmento restoranų bankrotų banga. Dėl perėjimo prie elektroninės mažmeninės prekybos toliau vargo ir tos įmonės, kurių verslo modelis buvo pernelyg stipriai paremtas fizinėmis parduotuvėmis.
- Pramonė. Nors pramoninė gamyba 2025 m. smarkiai atsigavo, apdirbamosios pramonės sektorius 2022 ir 2023 m. patyrė didelę recesiją. Dar dabar gamybos apimtys atitinkamai 1 ir 3 proc. žemesnės už 2022 m. kovą ir 2018 m. balandį fiksuotus aukščiausius rodiklius. Plėtra pastebima strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip puslaidininkių ir farmacijos, kurie sulaukė didžiulės viešosios politikos paramos, tačiau apskritai JAV gamybos bazė ir toliau mažina pajėgumus.
- Sveikatos priežiūra. Išskirtinai augęs šio amžiaus antrąjį dešimtmetį sveikatos priežiūros sektorius itin nukentėjo nuo ypač ryškaus darbuotojų trūkumo ir augančių darbo sąnaudų2. Tuo pačiu metu sumažintos „Medicaid“ / „Medicare“ kompensacijos. 2022 m. priimtu įstatymu „Be siurprizų“ (angl. No Surprises Act) pašalinta galimybė išrašyti papildomas sąskaitas tais atvejais, kai pacientas kreipiasi skubios pagalbos į jo sveikatos draudimo plane nenumatytą sveikatos priežiūros įstaigą, ir pastarosios neteko nemažos dalies itin pelningų įplaukų. Infliacija ir didėjančios išskaitos privertė pacientus atidėlioti apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose arba išvis jų atsisakyti.
Didelis nemokumo atvejų skaičius numatomas dar bent porą ketvirčių
Nemokumo atvejų skaičiui JAV išėjus iš ribų, iškyla svarbus klausimas: kiek ilgai tokia situacija užsitęs. Atrodo, kad artėjame prie taško, kur esamos paklausos nebeužteks visiškai padengti gamybos sąnaudų augimą, kaip atspindi mažiau nei tikėtasi, net ir taikant tarifus, kylanti infliacija. Įmonių bankrotų skaičius kaip reakcija į ekonominį aktyvumą kinta su tam tikru vėlavimu; šoktelėjimas veikiausiai yra laipsniškai susikaupusio didesnių gamybos priemonių ir finansavimo sąnaudų daromo spaudimo bei lėtėjančios paklausos padarinys. Palūkanų normų mažinimas turėtų ilgainiui šiek tiek sumažinti refinansavimo sąnaudų naštą, tačiau realioji ekonomika nepajus to dar iki 2026-ųjų vidurio. Žvelgiant dar toliau, tarifų poveikis turėtų vis dažniau pradėti matytis ir įmonių pelno rodikliuose.
Kaip teigėme, duomenys rodo, kad JAV įmonės pačios dengė didžiąją tarifų sąnaudų dalį. Kalbant apie tarifų raidą ateityje, kaip visuomet, egzistuoja neišvengiamas su D. Trumpo administracijos neprognozuojama elgsena susijęs nežinomybės laipsnis. Mūsų negalutinė prielaida yra tokia, kad bendra tarifų norma svyruos ties 15 proc. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad nemokumo atvejų skaičius išsilaikys didesnis negu laikotarpiu iki pandemijos, tačiau gali būti, kad antroje 2026 m. pusėje situacija pagerės.
Ar IEEPA tarifų kompensacijos galėtų sumažinti nemokumo atvejų skaičių?
Jeigu Aukščiausiasis teismas nuspręstų, kad pagal IEEPA (aktas dėl ekonominių galių tarptautinės nepaprastosios padėties atveju) įvesti tarifai buvo neteisėti, juos mokėję JAV importuotojai įgytų teisę į kompensacijas, kurios iš esmės taptų pagaute tarifų paveiktam verslui. Vis dėlto, mūsų manymu, D. Trumpo administracija biurokratiškai apsunkins tokių kompensacijų gavimą, o tai reiškia, kad nežinome, iki kokio laipsnio ir kaip greitai šios lėšos grįš į privatų sektorių. Negana to, Baltieji Rūmai neslepia savo ketinimų įvesti užblokuotus IEEPA tarifus kitomis teisinėmis priemonėmis. Nors tokia situacija turi būti stebima, egzistuoja pernelyg daug neaiškumų, kad būtų galima tikėtis, jog IEEPA tarifų kompensacijos spės padidinti įmonių likvidumą trumpuoju laikotarpiu.
Marcos, „Coface“ ekonomistas, glaustai apie bankrotus JAV
Ši santrauka pateikiama anglų kalba.
1 Apibrėžiamos kaip bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, arba bendrovės, kurių akcijomis biržoje neprekiaujama, tačiau kurios yra išleidusios skolos vertybinių popierių ir kurių turtas arba įsipareigojimai prašymo kelti bankroto bylą pateikimo momentu siekia ne mažiau kaip 2 mln. JAV dol., o taip pat bendrovės, kurių akcijomis biržoje neprekiaujama ir kurių turtas arba įsipareigojimai siekia ne mažiau kaip 10 mln. JAV dol.
2 Nuo 2022 m. II ketvirčio sveikatos priežiūros sektoriuje realusis darbo užmokestis pakilo 5,8 proc., palyginti su 3,5 proc. visame privačiame sektoriuje.
