Energetikos transformacija ir elektrifikacija gali iš esmės pakeisti pasaulines metalų rinkas. Sparčiai auganti paklausa ir vis labiau ribota pasiūla lemia, kad iki 2035 m. vario, nikelio ir aliuminio pasiūla gali atsilikti nuo paklausos augimo. Tai sudarytų sąlygas reikšmingam šių metalų kainų kilimui ateinančiais metais.
Pramoninių metalų rinka žengia į naują etapą. Energetikos transformacija kuria naują paklausą, o pasiūla tampa vis mažiau pajėgi į ją reaguoti.
Tokia situacija gali ilgą laiką didinti spaudimą vario, nikelio ir aliuminio rinkoms bei paskatinti naują šių metalų kainų augimo ciklą.
– teigia Simonas Lacoume'as, „Coface“ metalų sektoriaus ekonomistas.
Paklausą spartina energetikos transformacija
Svarbu pažymėti, kad metalų poreikis pasaulyje augo dar prieš spartėjant energetikos transformacijai. Prie to prisidėjo urbanizacija, infrastruktūros plėtra ir sparčiai augančios besivystančių šalių ekonomikos, kurios ir toliau išliks svarbiais paklausos augimo veiksniais. Statybų sektorius sunaudoja beveik pusę viso pasaulyje pagaminamo plieno, o elektrifikacija jau dabar lemia beveik tris ketvirtadalius pasaulinės vario paklausos.
Tačiau tradicinę paklausą vis labiau papildo nauja paklausa, kurią skatina energetikos transformacija ir skaitmenizacija. Atsinaujinantiems energijos projektams, elektromobiliams, baterijoms, elektros tinklams ir duomenų centrams reikalingi dideli metalų kiekiai. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (IEA1) prognozių scenarijumi APS2, iki 2035 m. žaliosios technologijos gali sudaryti net 35 proc. pasaulinės vario ir nikelio paklausos.
Kodėl pasiūla sunkiai spėja paskui paklausą?
Susidūrusi su tokiu paklausos augimu, pasiūla sunkiai spėja prisitaikyti. Mažiau nei 1 proc. mineralų paieškos projektų galiausiai virsta eksploatuojamomis kasyklomis, o naujų pajėgumų plėtra jau veikiančiuose projektuose vidutiniškai trunka beveik 20 metų (2000-ųjų pradžioje šis procesas trukdavo mažiau nei 15 metų). Gamintojų galimybes sparčiai didinti gavybos apimtis taip pat riboja menka investicijų grąža, mažėjanti rūdos koncentracija telkiniuose ir augančios sąnaudos.
Padėtį dar labiau apsunkina didelė tiekimo grandinių geografinė koncentracija. Indonezija užtikrina 67 proc. pasaulinės nikelio rūdos gavybos, o Kinija valdo daugiau nei pusę pasaulinių kai kurių metalų perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų.
Be to, vis dažniau taikomi prekybos ribojimai. 2025 metų pabaigoje galiojo 1 138 prekybos apribojimai, ribojantys ar reguliuojantys strateginių mineralų importą ir eksportą. Palyginimui, prieš dešimt metų tokių ribojimų buvo vos 357.
Iki 2035 m. vario, nikelio ir aliuminio paklausa gali viršyti pasiūlą
Energetikos transformacija didina spaudimą svarbiausių metalų rinkoms. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį aliuminio, vario ir nikelio paklausa didės sparčiau nei jų pasiūla, net jei dekarbonizacijos procesas dar labiau nepaspartėtų. Vis dėlto kiekvieno iš šių metalų rinką veiks skirtingi veiksniai, todėl ir iššūkiai bus nevienodi.
Data used for the graph in .xlsx format
Varis, kuris yra būtinas ekonomikos elektrifikacijai ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrai, iki 2035 m. gali susidurti su 1,5-6,5 mln. tonų pasiūlos trūkumu, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus. Nulinės emisijos scenarijuje šis trūkumas galėtų siekti net 17 proc. pasaulinės paklausos. Papildomą spaudimą rinkai gali sukelti ir sparčiai augantis duomenų centrų skaičius.
Nikelis gali tapti vienu labiausiai energetikos transformacijos paveiktų metalų. Jo paklausą ypač didina baterijų gamyba ir elektromobilių plėtra. Nulinės emisijos scenarijuje rafinuoto nikelio rinkoje iki 2035 m. gali susidaryti apie 6,5 mln. tonų trūkumas, kuris sudarytų beveik 35 proc. prognozuojamos paklausos.
Aliuminio rinkoje taip pat prognozuojamas vis didesnis pasiūlos ir paklausos disbalansas. Trūkumas gali siekti nuo 5 iki 15 mln. tonų, arba apie 10 proc. prognozuojamos paklausos. Šiuo atveju pagrindinė problema yra ne žaliavų prieinamumas, o gamybos pajėgumų stoka, būtinų investicijų poreikis ir galimybė užsitikrinti konkurencingą elektros energijos kainą.
Naujas metalų kainų augimo etapas
Tikėtina, kad šie veiksniai ilgą laiką darys spaudimą metalų kainoms. „Coface“ prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį vario ir nikelio kainos gali beveik padvigubėti, o aliuminio kainoms taip pat prognozuojamas reikšmingas augimas. Plieno ir cinko rinkos atrodo mažiau pažeidžiamos. Jų pasiūla yra mažiau apribota, o paklausa mažiau priklausoma nuo naujų poreikių, kuriuos kuria energetikos transformacija.
Data used for the graph in .xlsx format
Gamintojams iššūkis neapsiribos vien kainomis. Konkurencingumą vis labiau lems gebėjimas užsitikrinti prieigą prie strategiškai svarbių metalų, plėtoti perdirbimą ir mažinti žaliavų naudojimo intensyvumą.
> Susipažinkite su mūsų metalų sektoriaus analize.
1 International Energy Agency
2 Announced Pledges Scenario
