Nors bankroto ir restruktūrizacijos rodikliai Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) 2025-aisiais, vertinant apskritai, stabilizavosi, naujausias „Coface“ VRE įmonių nemokumo tyrimas atskleidžia kur kas labiau įvairialypę realybę su ryškiais šalių ir sektorių skirtumais, kuriuos vis labiau lemia skirtingos makroekonominės sąlygos.
Pagrindiniai faktai:
- įmonių nemokumo atvejų skaičius stabilus (+0,26 proc.), tačiau skirtumai šalyse ženklūs;
- Lenkijoje fiksuotas ryškiausias šuolis: bankroto ir restruktūrizacijos atvejų skaičius išaugo 17,8 proc.;
- gamybos, statybos ir transporto sektoriai susiduria su didžiausiu įmonių bankrotų ir restruktūrizacijų skaičiaus augimu.
Viso regiono lygmeniu bankroto ir restruktūrizavimo bylų skaičius 2025-aisiais pakilo vos 0,26 proc. nuo 46 043 2024-aisiais iki 46 161 2025 m. Infliacija mažėjo, palūkanų normos pradėjo kristi, pasitaisė situacija energijos išteklių rinkose, sušvelnėjo spaudimas didinti darbo užmokestį, tad įmonėms tapo šiek tiek lengviau dirbti pelningai. Vis dėlto pagerėjusios sąlygos nenulėmė vienodo verslo atsigavimo VRE regione.
„Skaičiai antraštėse rodo stabilizaciją, tačiau po jais slypi kur kas sudėtingesnė realybė.
Atotrūkis tarp šalių gilėja, o bankrotų dinamiką vis dažniau lemia nacionaliniai veiksniai, tokie kaip reguliavimo sistemos, fiskalinė politika ir išorinės paklausos poveikis“, –
teigia Mateusz Dadej, „Coface“ regiono ekonomistas.
Bendrame regiono paveiksle ryškėja skirtumai šalių lygmeniu
Šalių lygmeniu 2025-aisiais regione išsiskyrė trys akivaizdūs dėsningumai. Vidurio ir Rytų Europos šalyse fiksuojamos itin skirtingos bankrotų ir restruktūrizacijų skaičiaus kaitos tendencijos: vienose valstybėse stebimas dviženklis mažėjimas, tuo tarpu kitose – toks pat staigus kilimas.
Lenkijoje registruotas didžiausias augimas (įmonių nemokumo atvejų skaičius padidėjo 17,8 proc.), kuris iš esmės atspindi dažnesnį naudojimąsi restruktūrizacijos procedūromis, o ne staigų verslo aktyvumo kritimą. Bankrotų bei restruktūrizacijų daugėjo ir kitose šalyse: Slovėnijoje (+12,9 proc.), Serbijoje (+9,6 proc.), Čekijoje (+8,7 proc.) ir Rumunijoje (+3,8 proc.) skaičiai taip pat augo, o kilimą lėmė fiskalinės politikos griežtinimo, politinio neapibrėžtumo, silpnos išorinės paklausos ir prastėjančios atsiskaitymo elgsenos kombinacija.
Vis dėlto yra šalių, kurios pranešė apie pastebimą rodiklių kritimą, indikuojantį, kad situacija po ankstesnių su energetikos krize, reguliavimo pokyčiais ir neeilinių priemonių, užsilikusių nuo pandemijos laikų, atsisakymu susijusių šuolių laipsniškai normalizuojasi: Kroatija (-18,6 proc.), Slovakija (-14,5 proc.), Lietuva (-13 proc.), Latvija (-7,4 proc.), Vengrija (-6,6 proc.), Bulgarija (-6,2 proc.).
Estijoje (+1,1 proc.) situacija išliko stabili; tai iliustruoja, kaip akivaizdus šalies atsparumas vis dar pajėgia užmaskuoti besitęsiančius sunkumus atskiruose sektoriuose.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Nemažėjantis spaudimas cikliškai dirbantiems sektoriams
Vertinant iš sektorių perspektyvos, įmonių nemokumo dinamika visame regione daugmaž panaši. Verslo bankrotų skaičius labiausiai augo gamybos, statybos ir transporto sektoriuose, atspindėdamas pastarųjų jautrumą finansavimo sąlygoms ir išorinės paklausos svyravimams.
Nors žemesnės palūkanų normos ir besitraukianti infliacija leido šiek tiek atsikvėpti, dėl mažesnių kainodaros galimybių ir uždelsto ankstesnių sąnaudų sukrėtimų poveikio išlieka likvidumo problemų, ypač mažesnėse įmonėse.
Perspektyva 2026 m.: energijos išteklių kainų pokyčiai keičia rizikos aplinką
Žvelgiant į priekį, mažai tikėtina, kad 2026-aisiais situacija kuriam laikui pastebimai stabilizuotųsi. „Coface“ vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad naujai išaugusios energijos išteklių kainos vienodai slegia namų ūkius ir verslo įmones, įmonių nemokumo rizika Vidurio ir Rytų Europoje 2026 m. kils.
Staigus naftos ir dujų kainų šuolis jau juntamas per didesnes sąnaudas; dėl to mažėja pelningumas, o įmonės spaudžiamos pačios sugerti augančias išlaidas arba kelti kainas tokioje aplinkoje, kur paklausa ir taip įtempta. Būdamas grynasis energijos išteklių importuotojas, šis regionas išlieka itin jautrus įvairiems pokyčiams.
Švelninimo priemonės, pavyzdžiui, degalų kainų „lubos“ ir mokesčių mažinimas, gali trumpam laikui palengvinti naštą namų ūkiams. Vis dėlto tai turi savo kainą: didesnis fiskalinis spaudimas ir galima tiekimo saugumo rizika. Tuo pačiu metu Vokietijoje, kuri yra svarbiausia VRE regiono prekybos partnerė, augantis bankrotų skaičius didina pavojų, kad netiesioginis poveikis persiduos ir kitur, per sąsajas prekybos ir tiekimo grandinėse.
„2026-ųjų pabaigos horizonte matyti pozityvesnių veiksnių, įskaitant spartesnį ES lėšų įsisavinimą ir stipresnę išorinę paklausą. Vis dėlto mažai tikėtina, kad jie visiškai kompensuos nestabilių energijos išteklių kainų ir išorinės rizikos poveikį.
Verslo aplinkoje ir vėl daugėja iššūkių, tad įmonėms būtina susikoncentruoti į likvidumo valdymą, sąnaudų kontrolę ir partnerių keliamą riziką“, –
teigia Jarosław Jaworski, „Coface“ generalinis direktorius Vidurio ir Rytų Europai
Vidurio ir Rytų Europoje 2026-aisiais „Coface“ numato įmonių nemokumo atvejų skaičiaus augimą. Verslo atsparumui regione ir toliau netrūks išbandymų: vėl kylančios sąnaudos, išorinės priklausomybės saitai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas.
> Daugiau informacijos rasite atsisiuntę visą tyrimą.
