Po kone dvidešimt metų trukusių tai nutrūkstančių, tai vėl prasidedančių derybų ES ir Indija pagaliau sudarė vieną ambicingiausių pastarojo dešimtmečio laisvosios prekybos sutarčių (LPS). Šalys atvėrė savo rinkas, pasirūpindamos jautriausių sektorių apsauga. Tikimasi, kad susitarimo nauda pasimatys laipsniškai, tačiau jau dabar abi šalys įžvelgia perspektyvų, susijusių su prekėmis, paslaugomis ir investicijomis.
Svarbiausi skaičiai :
- 97 proc.: abipusio tarifų sumažinimo arba panaikinimo lygis
- 50 proc.: nuo 2025 m. iki kitos naujos prekybos sutarties, apie kurią JAV ir Indija paskelbė vasarį, JAV Indijai taikyti tarifai
- 144: sutartyje aptariamų paslaugų subsektorių skaičius
Dvidešimt metų lauktas strateginis poslinkis
Po kone dvidešimt metų trukusių derybų, kurios nuo 2007-ųjų keletą kartų buvo nutrūkusios, Europos Sąjunga ir Indija pagaliau sudarė išskirtinės apimties laisvosios prekybos sutartį. Ištisus metus strigusios diskusijos dėl prieigos prie automobilių, žemės ūkio ir pieno produktų rinkų 2022-aisiais atsinaujino, o 2025 m. dar ir paspartėjo. Sprendžiami klausimai svarbūs: kartu paėmus, ES ir Indija sukuria beveik ketvirtį pasaulinio BVP ir atsakingos už trečdalį pasaulinės prekybos. Sutartimi siekiama susisteminti ir apsaugoti jau dabar greitai besiplėtojančius prekybos santykius, kuriuose ES nuo 2006-ųjų yra didžiausia Indijos prekybos partnerė.
Dideles galimybes įtemptame geopolitiniame kontekste atverianti sutartis
Sutartimi nustatytas beprecedentis prekybos atvėrimo lygis: ES sumažina arba panaikina muitų tarifus 97 proc. Indijos eksporto (91 proc. pritaikoma iškart), o Indija savo ruožtu palaipsniui mažins muitus daugiau negu 97 proc. importo iš Europos. Didžiausia pažanga padaryta paslaugų, intelektinės nuosavybės ir kelete strateginių sektorių; automobilių, žemės ūkio ir plieno sektoriams užtikrinta apsauga.
Sutarties pasirašymas simbolizuoja atsaką į nestabilią geopolitinę aplinką: nuo 2025 m. Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė bendrą 50 proc. muitą Indijos eksportui, dalinis lengvatų pagal bendrąją lengvatų sistemą (angl. GSP) praradimas sumažino Indijos galimybes patekti į ES rinką, o Naujasis Delis siekė užsitikrinti stabilesnes sąlygas. Europos Sąjungai ši sutartis yra diversifikavimo, prekybos autonomijos ir laisvosios prekybos įtvirtinimo visą pasaulį kaustančios įtampos akivaizdoje strategijos dalis.
„Ši sutartis – posūkio taškas tiek Europos, tiek Indijos ekonomikai: joje naujai apibrėžiama prieiga prie rinkos, užtikrinamas pagrindinių vertės kūrimo grandinių saugumas ir pirmąjį kartą per du dešimtmečius sukuriama prekybos struktūra, galinti amortizuoti geopolitinius sukrėtimus“, –
Markus Kuger, „Coface“ ekonomistas Vokietijai
Ambicingas susitarimas, nemąžtanti struktūrinė rizika
Nors sutartimi plačiai atveriama rinka, kyla nemenka rizika, kuri galėtų prislopinti jos poveikį ekonomikai.
Ekonominė ir sektorių rizika
Svarbiausiuose sektoriuose, kaip antai automobilių gamybos, sumažinus Indijos 70–110 proc. siekusius tarifus iki vos 10 proc., atsiveria didžiulė galimybė, tačiau jos nepakanka, kad būtų sulaužyti rinkoje įsitvirtinę struktūriniai suvaržymai: itin stiprus dviračių transporto priemonių dominavimas (80 proc. pardavimų), maža nuosavų automobilių dalis, didelė vietos gamintojų koncentracija ir iki 250 tūks. transporto priemonių per metus apribota eksporto iš Europos kvota.
Plieno ir chemijos pramonės sektoriuose Indijos gamintojams ir toliau bus taikomi griežčiausi Europos standartai, ypač pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. CBAM), kurio taikymas tam tikroms plieno rūšims gali lemti papildomas daugiau kaip 200 Eur išlaidas už toną. ES planuoja suteikti 500 mln. Eur paramą Indijai įgyvendinant dekarbonizaciją, tačiau šių sumų nepakaks norint visiškai kompensuoti naujųjų apribojimų poveikį.
Su pasauline paklausa susijusi rizika
Tekstilės / aprangos sektoriuje bemuitės prieigos prie ES rinkos teikiamą naudą gali riboti nuosekliai silpna paklausa, o taip pat tiekėjų, kuriems iki 2029 m. suteikta lengvatinė prieiga (ypač Bangladešo) keliama konkurencija.
Politinė ir įgyvendinimo rizika
ES ir MERCOSUR sutartis, kuri lieka blokuojama, rodo, kad kartais vien politikų parašų nepakanka. Nors dėl to, kad neįtraukti kai kurie svarbūs žemės ūkio produktai, protestų dėl ES ir Indijos sutarties rizika sumažėja, tačiau politinės nesėkmės galimybė negali būti atmetama. Indijos pusėje rizika mažesnė, tačiau lygiagrečios priemonės, kaip antai vizų išdavimo atvykstantiesiems verslo tikslais gerinimas, priklauso nuo valstybių narių ir negali būti įgyvendintos greitai, todėl atsiranda įtampa ir vėlavimai.
Laiko keliama rizika
Kokia apimtimi pasireikš sutarties teikiama nauda, labai priklausys nuo įgyvendinimo tempo: keliuose sektoriuose tarifų mažinimas bus išdėstytas per 5–7 metus ar net ilgesnį laiką (plastikai). Dėl to kyla rizika, kad Europos įmonės, kurios gali pamatyti naudą tik ilguoju laikotarpiu, nusivils, kai tuo tarpu tam tikri reguliavimo ribojimai įsigalios iškart.
