Susidūręs su kai kurių Europos gamintojų reiškiamu nepasitenkinimu, Briuselis atveria duris draudimo prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais peržiūrai. Tokios strateginės dvejonės gali sulėtinti energetikos pertvarką ir dar labiau padidinti konkurentų iš Kinijos technologinį atotrūkį.
Strateginis pokytis Europos automobilių gamybos pramonei
Rugsėjo 12 d. susitikime su pirmaujančių Europos automobilių gamintojų atstovais Europos Komisija aptarė 2035 m. terminą. Gamintojai siekia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo grafiko peržiūros ir palaiko laidu įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (angl. PHEV) pardavimo plėtrą. Tokį prašymą jie grindžia keletu argumentų, įskaitant nepakankamą vidaus paklausą ir vis agresyviau konkuruojančius kinų gamintojus. Europos automobilių gamintojams pavyko susitarti, kad Briuselis anksčiau peržiūrėtų šią sąlygą, nors iš pradžių buvo planuota tai padaryti 2026-aisiais.
Nuosmukis Europos rinkoje
Naujų automobilių pardavimo mažėjimo tendencija pasitvirtino pirmąjį 2025 m. pusmetį, kai fiksuotas 2 proc. sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, kuris sekė po panašaus kritimo 2024-aisiais. Vis dėlto transporto priemonės su vidaus degimo varikliais vis dar sudaro 40 proc. parduodamo kiekio1, todėl numatoma, kad jų pardavimo nutraukimas dar labiau paspartintų rinkos traukimąsi.
Negana to, tuo pačiu laikotarpiu europietiškų automobilių gamyba smuko 4 proc. Prie tokios situacijos prisidėjo nedideli užsakymai ir prastėjančios eksporto perspektyvos. JAV įvesti 15 proc. muito mokesčiai apsunkina eksportą iš Europos Sąjungos.
Kinijos gamintojų iškilimas
Nepaisant prekybos barjerų, smarkiai valstybės remiami ir su nedidelėmis sąnaudomis dirbantys kinų rinkoženkliai vis labiau įsitvirtina Europoje. Šiuo metu jie sudaro 13 proc. elektromobilių pardavimų Europoje, o vietoje steigiamos surinkimo ir baterijų gamyklos gali sutrikdyti šio pramonės sektoriaus pusiausvyrą.
Europos gamintojams, kurie jau ir taip susilpnėję dėl keliamų elektrifikacijos tikslų, gresia tiesioginė konkurencija ir galimas automobilių vertės kūrimo grandinių, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, pertvarkymas.
Žaliajam kursui mažiau palankus politinis kontekstas
Po 2024 m. vykusių rinkimų susiformavo Komisijos aplinkos apsaugos darbotvarkei mažiau palankus Europos Parlamentas. Europos liaudies partijos užsiimta svarbi pozicija ir Vokietijos perėjimas prie konservatorių vyriausybės stiprina pramonės apsaugą klimato kaitos mažinimo siekių sąskaita. Pasikeitusį kursą patvirtina ir 2025 m. liepą atmestas prašymas skubos tvarka patvirtinti Europos klimato teisės akto pakeitimus dėl emisijų mažinimo tikslų 2040 m.
Subtilesnės pertvarkos link
Nesulaukiant plataus masto visuomenės palaikymo, tikslas nuo 2035 m. leisti vien naujų elektromobilių prekybą darosi vis mažiau tikroviškas. Tikimasi, kad 2025-aisiais elektromobilių pardavimai pasieks 2 mln. vienetų, t. y. vos 15 proc. naujai priregistruojamų transporto priemonių. Daugeliui atrodo, kad leidimas po 2035 m. toliau prekiauti PHEV suteiktų galimybę įvykdyti ne tokią ambicingą pertvarką, o sykiu būtų išsaugotas Europos konkurencingumas bei pramonės pajėgumai, padedant vartotojams pereiti prie elektrinio judumo.
„Automobilių gamybos perėjimo prie vien elektra varomų priemonių sėkmę arba nesėkmę Europoje nulems ne kas kita, kaip pragmatiška pramonės realijų ir automobilių rinkos tendencijų integracija“, –
Simon Lacoume, „Coface“ ekonomistas.
> Sužinokite daugiau apie automobilių gamybos sektoriaus riziką susipažinę su mūsų analize
1- 75 proc., jeigu įskaičiuosime neįkraunamas hibridines elektrines transporto priemones (angl. HEV).
