„Next Generation EU“ programai artėjant prie pabaigos, paskirstyta tik 58 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų, tad iki 2026-ųjų galo dar liko išmokėti 270 mlrd. Eur. Nepakankamas lėšų įsisavinimas silpnina augimo pagreitį ir apsunkina plane numatytų struktūrinių tikslų siekimą.
ES BVP prognozės: 1,5 proc. 2025 m., 1,4 proc. 2026 m.
- 806,9 mlrd. Eur: bendra „Next Generation EU“ suma, įskaitant 650 mlrd. Eur Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonei.
- 58 proc. : Europos lygmeniu jau išmokėta EGADP lėšų dalis (≈ 270 mlrd. Eur dar turi būti išmokėta iki 2026 m. pabaigos).
- +0,4 proc. per metus: vidutinis ES BVP prieaugis 2020-2030 m., kurio iš pradžių tikėjosi Komisija, galiausiai bus mažesnis, įvertinus vėluojantį lėšų įsisavinimą.
grafiko duomenys .xlsx formatu (26 Ko)
Įvertinus realią situaciją su išmokomis, programa labai ambicinga
2021-aisiais pradėta „Next Generation EU“ (NGEU) programa sukurta siekiant padėti Europos Sąjungai įveikti COVID-19 krizę ir lygių neturinčiu 806,9 mlrd. Eur vertės ekonomikos atkūrimo planu palaikyti struktūrinę transformaciją. Pagrindinio programos ramsčio, Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės, tikslas yra finansuoti šešių svarbiausių sričių, įskaitant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, projektus.
Iki 2026 m. pradžios išmokėta vos 58 proc. lėšų, o išleista dar mažiau, todėl kyla pavojus nepasiekti numatytų trumpalaikio ir ilgalaikio augimo tikslų.
Įvairios kliūtys lėšų įsisavinimui
Vėlavimus lėmė administraciniai nesklandumai, riboti įgyvendinimo pajėgumai ir besikeičiantis politinis kontekstas. Karas Ukrainoje, energetikos krizė ir infliacija privertė šalis peržiūrėti planus ir sulėtino išmokų mokėjimą. Reformos, kurias privaloma įvykdyti gavus lėšas, dažnai yra nepopuliarios, todėl atidėliojamos arba bandoma dėl jų derėtis iš naujo, kaip Ispanijoje ir Italijoje.
Negana to, kai kurios šalys gali laikyti ES paskolas mažiau patraukliu šaltiniu už finansų rinkas, kaip antai Ispanija, kuri pranešė dėl pasitaisiusio kreditingumo profilio nebenaudosianti 67 mlrd. Eur iš 83 mlrd. Eur EGADP paskolų.
Mišrus ekonominis poveikis
Nors Graikija, Kroatija, Italija ir Portugalija geriausiai išnaudojo lėšas, įvertinus šiandieninę situaciją su išmokomis, bendras poveikis Europos BVP bus mažesnis negu tikėtasi. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, jeigu būtų buvusios panaudotos visos lėšos, metinis augimas laikotarpiu nuo 2020 iki 2030 m. galėjo būti vidutiniškai 0,4 proc. didesnis. Vis dėlto lenktynės su laiku verčia vyriausybes palankiau vertinti lengvai įgyvendinamus projektus, o ne rinktis didelės pridėtinės vertės struktūrines reformas.
„Svarbios ne tik Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytos sumos, bet ir pats plano vykdymas. Nepakankamas lėšų panaudojimas arba netinkamas paskirstymas investicijų ir reformų projektams keltų grėsmę galimybei paskatinti augimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu jau ir taip suvaržymų kupinoje fiskalinėje aplinkoje“, –
teigia Laurine Pividal, „Coface“ ekonomistė Pietų Europai.
Po 2026-ųjų: dalinės tikslinės pagalbos priemonės
NGEU pasibaigus, likusią spragą būtų galima iš dalies užpildyti kitomis priemonėmis, įskaitant Europos saugumo veiksmų priemonės (angl. SAFE) paskolomis ginkluotei pagal Parengties užtikrinimo iki 2030 m. programą (150 mlrd. Eur 2026-2030 m.).
Vis dėlto jų taikymo sritis (gynybos pramonė) ir ne tokios griežtos finansavimo taisyklės (35 proc. lėšų galima skirti prekėms iš trečiosios šalies, nepriklausančios ES, EEE, ELPA, arba iš Ukrainos) riboja jų makroekonominį poveikį, lyginant SU NGEU diversifikacijos ir struktūriniais tikslais.
> Susisiekite su arčiausiai esančiu mūsų ekspertu ir nieko nelaukdami pasirūpinkite savo verslo apsauga.
