Šią vasarą pasaulio žaliavų rinkose fiksuotas spartus kainų augimas – brango tiek energijos ištekliai, tiek žemės ūkio žaliavos, tiek pramoniniai metalai. Tam įtakos turi keletas vienu metu vykstančių pasaulinių pokyčių: didėjanti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, sugrįžtantis El Ninjo (El Niño) klimato reiškinys, vis dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai ir dėl perėjimo prie švaresnės energetikos augantis žaliavų poreikis. Visi šie veiksniai didina spaudimą žaliavų rinkoms, todėl vienu metu brangsta energijos ištekliai, žemės ūkio produktai ir pramoniniai metalai.
Panašu, kad šiuo metu nė viena žaliavų rūšis nėra apsaugota nuo kainų augimo. Energetikos ištekliai, metalai ir žemės ūkio produktai patiria visą geoekonominių sukrėtimų ir su klimato kaita susijusių ekstremalių reiškinių poveikį.
Kol kas nėra ženklų, kad kainų kilimo tendencija galėtų pasikeisti iki metų pabaigos... o galbūt ir dar ilgiau.
Simon LACOUME, „Coface“ sektorių ekonomistas
Energetikos krizė: ar istorija kartojasi?
Po santykinai ramios vasaros pradžios situacija energetikos rinkose ėmė keistis. Atnaujinti JAV ir Irano kariniai smūgiai bei Jemeno hučių išpuoliai prieš Saudo Arabiją sukėlė naujų nuogąstavimų dėl galimų naftos ir kitų energijos išteklių tiekimo sutrikimų. Rinkos dalyviai nerimauja, kad dėl karinių konfliktų gali būti apsunkinta naftos gavyba ar jos transportavimas, t. y. pasaulinėje rinkoje gali sumažėti naftos pasiūla. Sukauptos naftos atsargos jau ir taip nedidelės, todėl bet kokie papildomi tiekimo trikdžiai gali dar labiau apsunkinti padėtį. Šiomis aplinkybėmis nafta vėl pradėjo brangti, o „Brent“ rūšies naftos kaina pirmą kartą nuo gegužės 22 d. viršijo 100 JAV dolerių už barelį.
Dar labiau pabrango naftos perdirbimo produktai. Palyginti su birželiu, dyzelino kainos išaugo 30 proc., o aviacinio kuro – net 35 proc. Tokį spartų brangimą daugiausia lėmė naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimai Juodosios jūros regione, Persijos įlankos šalyse ir Rusijoje. Kol kas „Coface“ nekeičia savo prognozės, pagal kurią 2026 m. naftos kaina turėtų siekti 85 JAV dolerius už barelį. Vis dėlto pastaruoju metu išaugusi geopolitinė įtampa didina tikimybę, kad nafta gali brangti labiau, nei prognozuota.
Panaši situacija stebima ir gamtinių dujų rinkoje. Europoje gamtinių dujų kainos pakilo 12 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų. Kainų augimą skatina mažos dujų atsargos ir vis stiprėjanti konkurencija dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo. Padėtį dar labiau apsunkino vasaros karščio bangos Europoje ir Azijoje, dėl kurių išaugo elektros energijos poreikis patalpoms vėsinti. Tuo pat metu abiejuose regionuose smarkiai sumažėjęs vandens lygis apribojo hidroelektrinių ir atominių elektrinių galimybes gaminti elektros energiją.
Klimato iššūkiai vis labiau veikia žemės ūkio rinkas
Prie bendro žaliavų kainų kilimo prisideda ir žemės ūkio produktai. Jų brangimą lemia kelios pagrindinės priežastys. Pasaulinis svarbiausių grūdinių kultūrų (kviečių, kukurūzų ir ryžių) derlius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 2 proc., o Europą viena po kitos alina karščio bangos. Vis daugiau nerimo kelia ir 2027 metų derliaus perspektyvos, nes stiprėjantis El Ninjo (El Niño) klimato reiškinys gali dar labiau pabloginti žemės ūkio sąlygas
Per pastarąjį mėnesį labiausiai pabrango kukurūzai – jų kainos šoktelėjo net 20 proc. Kviečių kainos pakilo 18 proc., o cukraus – 11 proc. Ypač ryškus kviečių brangimas: palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų kaina jau yra 50 proc. didesnė. Tokį augimą daugiausia lemia prastas derlius keliose svarbiausiose grūdus auginančiose šalyse, įskaitant Argentiną, JAV ir Australiją. Nerimą kelia ir padėtis Vakarų Europoje, kurią viena po kitos užklupo karščio bangos. Naujausiais Prancūzijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet kukurūzų derlius šalyje gali sumažėti net perpus.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, didžiausią grėsmę žemės ūkiui kelia stiprėjantis El Ninjo klimato reiškinys. Jo poveikis gali būti dvejopas. Pirmiausia, dėl nepalankių oro sąlygų gali sumažėti įvairių žemės ūkio kultūrų derlius – nuo ryžių ir sojų pupelių iki aliejinių palmių bei cukranendrių. Be to, grūdų rinkose kylanti įtampa ilgainiui gali paveikti visą maisto produktų gamybos ir tiekimo grandinę. Ypač jautrus šiems pokyčiams yra gyvulininkystės sektorius, kuriame grūdai plačiai naudojami pašarų gamybai. Todėl brangstant grūdams gali didėti ir gyvulių auginimo sąnaudos, o tai savo ruožtu gali lemti aukštesnes mėsos, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų kainas.
Pramoninių metalų kainų augimas nežada sustoti
Pramoninių metalų kainų augimo priešakyje – varis, kurio kaina neseniai pasiekė rekordinį lygį ir viršijo 14 000 JAV dolerių už toną. Kaip pabrėžiama neseniai paskelbtoje „Coface“ analizėje, metalų kainas skatina ne tik trumpalaikiai rinkos svyravimai, bet ir ilgalaikiai pasaulio ekonomikos pokyčiai. Kinija siekia papildyti savo metalų atsargas, vis daugiau ekonomikos sektorių pereina prie elektros energijos naudojimo, plečiama energetikos infrastruktūra ir sparčiai daugėja duomenų centrų. Visiems šiems procesams reikia didelių metalų kiekių, todėl jų paklausa išlieka didelė.
Per pastarąjį mėnesį „S&P“ pramoninių metalų indeksas pakilo daugiau kaip 3 proc. Prie šio augimo prisidėjo brangstantis cinkas (+2 proc.) ir varis (+0,8 proc.). Tai dar vienas ženklas, kad dabartinė pramoninių metalų kainų kilimo tendencija gali būti ne trumpalaikė, o tęstis gerokai ilgiau.
