Persijos įlankos valstybės investuoja į dirbtinį intelektą ir duomenų centrus, siekdamos mažinti regiono ekonominę priklausomybę nuo naftos. Tačiau ši plėtra kelia ir naujų iššūkių: grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūrai, didesnę technologinę priklausomybę, kvalifikuotų specialistų trūkumą ir augantį gamtos išteklių poreikį.
Pagrindiniai skaičiai
- Daugiau nei 250 mlrd. JAV dolerių Persijos įlankos valstybės per pastaruosius dvidešimt metų investavo į pažangius duomenų centrus, vaizdo žaidimus, dirbtinį intelektą ir skaitmenines ekosistemas.
- Vos daugiau nei 1 proc. šiuo metu pasaulyje veikiančių duomenų centrų pajėgumų tenka Persijos įlankos regionui, tačiau šiame regione sutelkta apie 7 proc. statomų ir beveik 6 proc. planuojamų pasaulinių pajėgumų.
- Nuo 1 iki 5 mln. litrų vandens per dieną gali prireikti įprastam didelio masto duomenų centrui aušinti.
Persijos įlankos regionas stiprina pozicijas DI srityje
Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys (GCC – regioninė organizacija, vienijanti Bahreiną, Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą, Kuveitą, Omaną ir Saudo Arabiją) tampa svarbiu dirbtinio intelekto ir skaitmeninės infrastruktūros plėtros centru. Pasitelkdamos valstybinių investicinių fondų lėšas ir siekdamos mažinti ekonomikų priklausomybę nuo naftos, jos daug investuoja į dirbtinį intelektą, debesijos (angl. cloud) technologijas, duomenų centrus ir skaitmenines ekosistemas. Plėtra vyksta sparčiai: nors regionui kol kas tenka nedidelė dalis pasaulyje veikiančių duomenų centrų pajėgumų, regiono dalis tarp statomų ir planuojamų pajėgumų jau yra gerokai didesnė.
Pagrindinėmis šios plėtros varomosiomis jėgomis regione tampa Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Didelės apimties skaitmeninės infrastruktūros projektai ir partnerystės su pasaulinėmis technologijų bendrovėmis sudaro sąlygas Rijadui ir Abu Dabiui tapti svarbiausiais Persijos įlankos regiono dirbtinio intelekto ir didelio masto duomenų centrų traukos centrais.
Naujos ekonomikos kryptys – naujos rizikos
Persijos įlankos regionas skaitmeninės plėtros srityje turi svarbių pranašumų: pigią energiją, didelius finansinius išteklius, vandens gėlinimo infrastruktūrą ir palankią geografinę padėtį tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Nepaisant šių pranašumų, ekonomikos įvairinimas pažeidžiamumo nepanaikina – tik pakeičia jo pobūdį.
Regiono užmojai dirbtinio intelekto srityje tebėra priklausomi nuo užsienio technologijų, ypač puslaidininkių, grafikos lustų, didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų ir eksporto licencijų. Persijos įlankos šalys dar neturi brandžios vietinės puslaidininkių gamybos ir programinės įrangos architektūros ekosistemos. Be to, regione trūksta reikiamų specialistų, nes dirbtinio intelekto, debesijos technologijų ir puslaidininkių ekspertai jau dabar itin paklausūs didžiuosiuose pasaulio technologijų centruose.
Skaitmeninė infrastruktūra tampa gyvybiškai svarbi
Persijos įlankos šalių ekonomikoms vis labiau skaitmenizuojantis, duomenų centrai, povandeniniai kabeliai, debesijos platformos ir skaitmeniniai tinklai tampa ypatingos svarbos infrastruktūra. Nuo jos jau priklauso finansinės paslaugos, viešojo sektoriaus platformos, išmanieji miestai ir įmonių skaitmeninės tiekimo grandinės.
Nestabilioje regiono aplinkoje tokia infrastruktūros svarba kelia naujo pobūdžio rizikų. Dideli duomenų centrai gali tapti fizinių išpuolių taikiniais, o povandeniniai kabeliai – dar viena pažeidžiama grandimi.
Dar vienas svarbus iššūkis – augantis vandens poreikis. Persijos įlankos regione gėlo vandens trūksta, todėl didžioji jo dalis gaunama gėlinant jūros vandenį. Plėtojant didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, vandens reikės dar daugiau, tad gali tekti spręsti, kaip ribotus jo išteklius paskirstyti gyventojams, pramonei ir duomenų centrams.
Sparti dirbtinio intelekto plėtra Persijos įlankos regione verslui atveria ne tik naujų technologinių galimybių, bet ir kelia praktinių iššūkių. Įmonės turi užtikrinti veiklos atsparumą ir tęstinumą, įvertinti priklausomybę nuo tiekėjų bei rizikas, kylančias dėl ypatingos svarbos skaitmeninės infrastruktūros.
Persijos įlankos šalių siekis tapti dirbtinio intelekto lyderėmis atskleidžia esminį pokytį: mažindamos ekonominę priklausomybę nuo naftos, šios valstybės netampa mažiau pažeidžiamos – jos susiduria su naujomis rizikomis.
Duomenų centrai, puslaidininkiai, kvalifikuoti specialistai ir gamtos ištekliai dabar įgyja tokią pat strateginę reikšmę kaip energetikos infrastruktūra
- Seltem Iyigun, „Coface“ Vidurio Rytų ekonomistė.
