Į 2026-uosius pasaulio ekonomikos įžengė netolygiai. Šiemet, nepaisant tarptautinės aplinkos, kuriai būdinga nemažėjanti geopolitinė, finansinė ir socialinė rizika, tikimasi +2,6 proc. augimo. Lyginant su 2025-aisiais, sumažėjimas labai nežymus (+2,8 proc.).
Atsižvelgdama į susiklosčiusią padėtį, „Coface“ pakeitė septynis šalių ir devynis sektorių (pagerino atitinkamai šešis ir septynis) rizikos vertinimus.
Svarbiausi skaičiai:
- +2,6 proc.: numatomas pasaulinis augimas 2026-aisiais;
- +3,9 proc.: pasaulinės prekybos apimčių augimas 2025 m.;
- +15 proc.: verslo bankrotų skaičius JAV 2025 m. II pusmetį.
2025-ieji atskleidė globalizacijos atsparumą
Praėję metai pateisino lūkesčius: ryškiausi metų įvykiai, veikiami neramumų ir besistabilizuojančio pasaulinio augimo, kuris atitiko mūsų pradinę 2,8 proc. prognozę, vyte vijo vieni kitus. Tokį paradoksalų rezultatą galima paaiškinti dviem pagrindiniais veiksniais. Pirmiausia, ankstesnio neužtikrintumo sąlygomis veikusi pasaulinė ekonomika nepatyrė didelio sukrėtimo, ypač kalbant apie tarifus.
Antra, įmonių, ypač tų, kurios buvo orientuotos į tarptautinę areną, gebėjimas prisitaikyti patvirtino (jeigu to apskritai reikėjo), kad globalizacija išlieka stipriu dinamišku, galingų ir neišvengiamai tarpusavyje susijusių jėgų veikiamu veiksniu.
2026-ieji prasideda slegiančiu spaudimu
Metų pradžią temdo didžiulis neaiškumas, dažnai pasireiškiantis kartu su reikšminga rizika. Kaip parodė pastarieji įvykiai Lotynų Amerikoje, Irane ir Grenlandijoje, pasireiškė geopolitinė rizika. Finansinę riziką sustiprino didelės skolos, brangę aktyvai ir besilaikančios aukštos palūkanų normos.
Makroekonominių rizikų taip pat netrūksta: prie to prisideda kaprizinga JAV ekonominė politika ir niekaip neišsisklaidanti prekybos susikirtimų grėsmė ateityje, stiprėjanti tarptautinė konkurencija ir silpnėjantis pasaulinis bendradarbiavimas.
Daugelyje šalių vyrauja stipri socialinė ir politinė rizika, pasireiškianti giliai kirbančiu apmaudu vis didėjančiuose populiacijos segmentuose, ypač Europoje. Apie sveikatos ir klimato rizikos veiksnius, kurie ne tik niekur nedingo, bet vis stiprėja, jau net nekalbama.
Pasaulinis augimas lėtėja, bet dar laikosi
Pasaulio ekonomikų perspektyva ir toliau išlieka nevienoda. JAV numatomą 2,2 proc. augimą, nepaisant 2025 m. II pusmetį reikšmingai išaugusio bankrotų skaičiaus (+15 proc.), palaiko nekintamai solidus vartojimas. Euro zonoje tikimasi, kad aktyvumas sieks apie +1 proc. Čia jį turėtų paskatinti Vokietijos atsigavimas, įgyvendinant didžiulį investicijų planą, o Prancūzija, slegiama niekaip žemiau 5 proc. BVP nenukrentančio biudžeto deficito, turėtų stabilizuotis ties maždaug +0,9 proc.
Vidurio Europoje stebima kur kas gyvesnė dinamika. Čia pirmauja Lenkija (+3,8 proc.). Žvelgiant į Aziją, Kinijos augimas turėtų sulėtėti iki +4,4 proc. ir pristabdyti viso regiono pagreitį. Tuo tarpu Pietryčių Azijos šalys laikosi atspariai, tačiau nevienodai. Indija kaip tik įrodė esanti vienas iš pasaulinio augimo variklių. Šalį palaiko stipri paklausa vidaus rinkoje ir proaktyvi viešoji politika, tad augimo prognozė siekia 6,1 proc.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Šiame kontekste prognozuojama, kad naftos kainos trauksis nuo 68 JAV dol. už „Brent“ naftos barelį 2025-aisiais iki maždaug 60 JAV dol. Šis pokytis atspindi kuklų paklausos nulemtą augimą ir reikšmingą pasiūlos didėjimą. Nepaisant potencialių kainos kitimo epizodų, kuriuos įplieskia geopolitinė situacija, energijos išteklių kainos turėtų daryti santykinai neutralų poveikį infliacijai, kuri daugumoje regionų toliau mažėja.
Pasaulinė prekyba nepaklūsta lūkesčiams
Nepaisant agresyvios JAV tarifų politikos keliamo susirūpinimo, pasaulinė prekyba 2025-aisiais ne vieną nustebino pasiektu 3,9 proc. augimu. Tokį pokytį lėmė stiprus JAV importas ir JAV muitų, kurie galiausiai pasirodė žemesni negu iš pradžių baimintasi, didinimas. Efektyvusis vidutinis tarifų dydis lapkritį siekė 9,4 proc., palyginti su įtampos santykiuose su Kinija viršūnėje lauktais 36 proc.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Viena daugiausiai iš tiekimo grandinių pertvarkos laimėjusių šalių buvo Vietnamas (nuo 2025 m. sausio iki lapkričio JAV importas išaugo 43 proc.), o tuo tarpu Europa stabilizavo išorinę prekybą. 2026-aisiais numatomas laipsniškas sulėtėjimas, kuriam įtakos turės dėl perteklinių pajėgumų mažėjantys mokesčiai už krovinių vežimą ir galimas tradicinių jūrų maršrutų atsidarymas.
Šalių rizika: 7 pakeitimai, įskaitant 6 pagerintus įverčius
🔼 Pagerinti rizikos įverčiai1
- Čilė (A4 → A3): auga investicijos į varį ir energetiką; jas palaiko stabilizuota institucinė aplinka.
- Lenkija (A4 → A3): ES lėšų ir tolygiai solidaus namų ūkių vartojimo paskatintas stiprus investavimo pagreitis.
- Švedija (A3 → A2): nemažėjanti paklausa iš privataus sektoriaus pusės ir ekspansinės fiskalinės politikos palaikoma besitaisanti darbo rinka.
- Kipras (A4 → A3): rekordiniai turizmo sektoriaus rezultatai ir ES lėšų didinamas aktyvumas.
- Barbadosas (C → B): veiksminga fiskalinė konsolidacija ir toliau mažinama skola palaiko ekonomikos atsparumą.
- Ekvadoras (D → C): solidus atsigavimas po 2024 m. energetikos krizės, kurį skatina fiskalinės reformos ir TVF pagalba.
🔽 Pabloginti rizikos įverčiai
- Senegalas (B → C): fiskalinės drausmės nesilaikymas ir netvari skola apsunkina diskusijas su TVF.
> Atsisiųskite mūsų rizikos apžvalgą nuodugnesnei analizei
[1] Šalių rizika: A1 = labai žema, A2 = žema, A3 = žemesnė negu vidutinė, A4 = vidutinė, B = aukštesnė negu vidutinė, C = aukšta, D = labai aukšta, E = ekstremali
