Kinija geriau nei konkurentės pasirengusi tvarkytis su energijos išteklių tiekimo sutrikimais, tad kol kas geba valdyti su įtampa Viduriniuose Rytuose susijusių tiekimo sutrikimų daromą įtaką. Vis dėlto kylančios gamybos sąnaudos kartu su lėtėjančiu pasaulinės paklausos augimu dar labiau sekina jau ir taip sumažėjusį įmonių pelną.
Pagrindiniai faktai
- 35 proc. Hormuzo sąsiauriu gabenamos naftos skirta Kinijai
- +0,5 proc.: pirmąkart per 41 mėnesį fiksuotas metinis gamintojų kainų kilimas
- 100+ dienų: tiek laiko Kinijai užtektų naftos atsargų, jeigu nieko nebūtų importuojama
Kodėl Kinija lengviau atlaiko audrą nei jos konkurentės Azijoje
Priešingai negu daugelis Azijos valstybių, smarkiai priklausomų nuo angliavandenilių importo, Kinija turi keletą apsaugos nuo užsitęsusios krizės priemonių. Iš energijos išteklių šalyje daugiausia naudojama vietoje kasama anglis, o nafta ir dujos, kartu paėmus, sudaro 39 proc. suvartojamos energijos, t. y. gerokai mažiau nei pasaulinis vidurkis (62 proc.).
Negana to, Kinija gali pasidžiaugti gausiomis atsargomis: ištikus laikiniems sutrikimams, strateginių naftos atsargų pakaktų kone 100 dienų, net jeigu tuo metu visiškai sustotų jos importas. Dėl to, nepaisant Hormuzo sąsiaurio (35 proc. juo gabenamos naftos nukeliauja į Kiniją) svarbos, rizika, kad staiga pritrūks naftos, lieka ribota.
Pirmąjį kartą per trejetą metų kyla gamintojų kainos
Nors srautai nenutrūko, išaugo jų kaštai. Energijos išteklių ir chemijos produktų kainų augimas pradeda atsiliepti visai Kinijos ekonomikai. Kovą gamintojų kainos šoktelėjo 1,5 proc., lyginant su praėjusiais metais, – pirmąjį kartą per daugiau negu trejus metus. Jau vien naftos chemijos produktų sektorius reikšmingai prisidėjo prie mėnesinio gamintojų kainų augimo.
Kol kas šias augančias sąnaudas daugiausia dengia vidurinės ir galutinės grandies sektoriai; tuo tarpu galutinė paklausa vis dar tebėra trapi. Vartojimo prekių kainos, palaikomos degalų kainos reguliavimo priemonių, didėjančios elektromobilių dalies ir valstybinėms perdirbimo gamykloms skiriamų subsidijų, lieka vidutiniškos.
Grėsmė pelnui: priešakinėse linijose – smulkusis ir vidutinis verslas
Nepaisant visko, nepaliaujamas gamybos sąnaudų kilimas pradeda kėsintis į įmonių pelną. Keletas sektorių – tekstilės, chemijos gaminių ir sintetinių pluoštų – jau mažina gamybos apimtis. Prie spaudimo prisideda ir griežtesnis reguliavimas bei atitikties užtikrinimo kaštai.
SVV sektorius atrodo ypač pažeidžiamas, nes šių įmonių derybinė galia perkeliant augančias sąnaudas kitoms grandims yra silpnesnė. Didieji konglomeratai, priešingai, džiaugiasi ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir masto ekonomija ir gali pasinaudoti stipresnio balanso teikiamomis galimybėmis sugerdami sukrėtimus.
Delikati pusiausvyra tarp vienų prekių keitimo kitomis ir pasaulinio sulėtėjimo
Paradoksalu, bet krizė gali sustiprinti Kinijos pramoninį potencialą kitų konkurenčių iš Azijos, kurias labiau paveikia energijos tiekimo sukrėtimai, tokių kaip ASEAN valstybės ir Indija, atžvilgiu. Be to, krizė spartina pasaulinės kinų žaliųjų technologijų paklausos augimą, ypač elektromobilių, akumuliatorių ir saulės energijos sektoriuose.
Vis dėlto rizika glūdi kitur: užsitęsęs konfliktas, vedantis ilgalaikio energijos išteklių kainų augimo link, gali smarkiai prislopinti pasalinį augimą. Dvigubai, palyginti su iki karo buvusiu lygiu, pakilusios energijos išteklių kainos galėtų 2026-aisiais sumažinti pasaulinį augimą daugiau negu 1 procentu, o tai tiesiogiai atsilieptų kiniškų prekių paklausai.
„Šiuo metu Kinijai pavyksta išvengti rimto sukrėtimo dėl tiekimo sutrikimų, nes šalyje naudojama išskirtinė energijos išteklių kombinacija ir vyrauja pramoninė ekosistema. Vis dėlto nesiliaunantis kaštų augimas atskleidžia naują pažeidžiamą vietą: traukiasi pelno maržos, ypač labiausiai dėl to paveiktų įmonių ir tų, kurios turi mažiausiai galimybių didinti kainas savo vartotojams“, –
Junyu Tan, ekonomistas Šiaurės Azijai
