2025-ieji tapo lūžio metais pasaulinei ekonomikai. Atsižvelgdamos į D. Trumpo netikėtus sprendimus, kinų įmonių perteklinius pajėgumus ir geopolitinę įtampą, įmonės privalo pakoreguoti savo strategiją. Mūsų ekspertai analizuoja 2026-aisiais laukiančius augimo iššūkius, bankrotų tikimybę ir besikeičiančias maržas ir dalijasi patarimais, kaip sustiprinti įmonių atsparumą ruošiantis būsimiems sunkumams.
2025-ieji: geopolitinės suirutės ir persitvarkymo metai
2025-ieji įsimins kaip svarbus lūžio momentas pasaulinei ekonomikai. 2024 m. pabaigoje D. Trumpui galiausiai pasiekus pergalę, protekcionizmas įžengė į naują erą, kurią paženklino dabar jau pagarsėjusi „išsilaisvinimo diena“ (2025 m. balandį) ir greitas plataus masto tarifų įvedimas. Tokia staigi akceleracija kilstelėjo neužtikrintumą į beprecedentes aukštumas, prilygstančias tik matytosioms per COVID-19 pandemiją. Sukrėtimu tapo ne vien tarifai: buvo supurtyta visa pasaulinė geopolitinė architektūra. Prie pasaulinės fragmentacijos prisidėjo naujas reiškinys: paties Šiaurės Atlanto bloko atskilimas.
„Fragmentacija greitėja, o ekonomika tampa prievartos įrankiu. Anksčiau buvo akcentuojamas globaliųjų Pietų heterogeniškumas, tačiau šiandien realų susirūpinimą kelia patys transatlantiniai ryšiai“, –
– Frédéric Wissocq, „Coface“ komercinės rizikos vertinimo direktorius Vakarų Europai ir Afrikai
Istorinio aljanso įvertinimas nauju žvilgsniu tokiu metu, kai keletas šalių šiame žemyne susiduria su rimtais biudžeto suvaržymais, verčia Europą skubiai persvarstyti savo strateginę poziciją, ypač gynybos aspektu.
Šie neramūs metai parodė (jeigu dar trūko įrodymų), kad ekonomika eksploatuojama geostrateginiais tikslais, o tarpusavio priklausomybės ryšiai dabar jau atvirai naudojami kaip ginklai. Tarptautiniai santykiai tvarkomi atsižvelgiant į galios santykius, o muitų tarifai, eksporto ribojimai ir ekonominės sankcijos savaime tampa prievartos įrankiais.
Taigi, Europos valstybės atsiduria tarp kelių ugnių: Amerikos protekcionizmo, kinų konkurencijos ir regioninio politinio nestabilumo.
Tokiame nerimą keliančiame kontekste neužtikrintumas smarkiai slegia ūkio subjektų pasitikėjimą ir sykiu lemia vangų vartojimą bei akivaizdų atsargumą priimant investavimo sprendimus.
Europos konkurencingumas: M. Draghi ataskaitos teikiamos viltys ir įgyvendinimo realybė
Susidūrusi su grėsminga situacija, Europa mažų mažiausiai nusipelno pagyrimo už tai, kad aiškiai diagnozavo savo silpnąsias vietas. M. Draghi konkurencingumo ataskaitoje ir E. Lettos ataskaitoje apie ES bendrosios rinkos ateitį nurodytos šios didžiausios žemyno problemos:
- atsilikimas nuo JAV ir Kinijos inovacijų prasme;
- bendrosios rinkos fragmentacija;
- dideli energijos išteklių kaštai;
- pernelyg stiprūs strateginės priklausomybės saitai.
Europa parengė atsaką – konkurencingumo kelrodį, kuriame užsibrėžė ambicingą strateginę kryptį 2029 m., paremtą keliomis svarbiausiomis sritimis:
- pažangių technologijų inovacijų diegimo atotrūkio pašalinimas;
- darnaus plano, kuriame suderintos dekarbonizacijos ir konkurencingumo skatinimo priemonės, parengimas;
- saugumo stiprinimas mažinant priklausomybes;
- politinės integracijos proceso spartinimas.
„Šiandien nerimą kelia operacinių aspektų, kurie buvo rekomenduojami M. Draghi ir E. Lettos ataskaitose, įgyvendinimo vėlavimas“, –
- Jean-Christophe CAFFET, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas
Nors pradėta keletas projektų, tokių kaip gigafabrikai, SVV administravimo supaprastinimas, kasybos leidimų išdavimo pagreitinimas, – jie įgyvendinami gerokai lėčiau negu būtina, atsižvelgiant į situaciją. M. Draghi plane buvo raginama kasmet į Europos konkurencingumo didinimą investuoti po 750–800 mlrd. Eur. Vis dėlto siekiui veiksmingai sutelkti šias sumas trukdo daugelio valstybių narių riboti biudžetai ir (arba) politinis nenoras leisti bendrus skolos vertybinius popierius.
Siekių ir realybės atotrūkį puikiai iliustruoja Vokietijos atvejis: Friedricho Merzo išrinkimas 2025-aisiais tapo Vokietijos ekonominės doktrinos posūkio tašku. Ilgametė griežtų biudžeto taisyklių laikymosi šalininkė Vokietija paskelbė apie didžiulį ekonomikos atsigavimo skatinimo planą, kurio vertė per 10 metų turėtų siekti 850 mlrd. Eur. Plane numatytas specialus 500 mlrd. Eur fondas infrastruktūros modernizavimui, daugiau kaip 200 mlrd. gynybai ir 100 mlrd. Eur žaliajai pertvarkai.
„Tai dvigubas stebuklas: trejus metus praleidusi veltui, Vokietija galų gale pabudo. Fiskalinė disciplina jau nebėra jos strategijos kertinis akmuo“, –
- Jean-Christophe Caffet
Tokie sprendimai gali turėti teigiamo poveikio visai Europai, ypač subrangovams iš Prancūzijos ir kaimyninėms šalims. Vis dėlto išlieka abejonių dėl šių išlaidų pobūdžio ir laiko, kada jos iš tikrųjų bus padarytos, kadangi Vokietija laikosi „unikalaus požiūrio į fiskalines skatinimo priemones“.
Europos bendrovės: laviravimas tarp JAV tarifų ir kinų dempingo
Nepaisant pradžioje įsiplieskusios baimės, JAV tarifai galiausiai rimtai neiškreipė situacijos Europos eksportuotojams. Šiuo metu vidutiniai efektyvieji tarifai pasaulyje siekia 16-17 proc. ir Europai daro tokią pat įtaką kaip ir jos konkurentėms.
„Europai nebuvo įvesti didesni tarifai negu visam likusiam pasauliui, o kartais tam tikroms prekėms, kurias ji eksportuoja į Jungtines Amerikos Valstijas, jie net mažesni“, – pastebi „Coface“ grupės vyriausiasis ekonomistas Jean-Christophe Caffet. Analizė rodo, kad, priešingai D. Trumpo administracijos tvirtinimams, makroekonominiu lygmeniu apie 80 proc. tarifų sumos padengia JAV subjektai – įmonės arba vartotojai, o ne užsienio eksportuotojai.
Tikrasis pavojus Europos pramonei glūdi kitur: „antrajame kinų sukrėtime“, kuriam būdingas plataus masto kinų (per)produkcijos dempingas Europos rinkoje.
„Šiandien Europos įmonėms labiausiai rūpi kinų vykdomas dempingas ir į senąjį žemyną gabenamos pertekliniais pajėgumais pagamintos prekės“, –
- Frédéric Wissocq, „Coface“ komercinės rizikos vertinimo direktorius Vakarų Europai ir Afrikai
Tokią riziką lemia tiek Kinijos pertekliniai pajėgumai, tiek JAV muitų tarifai, dėl kurių į JAV rinką darosi sunkiau įvežti kiniškas prekes. Kol kas Kinijai pavyko nukreipti eksportą į Europą, o ypač – į trečiąsias arba „jungiamąsias“ šalis: eksportas į Europą išaugo 6 proc., lyginant su praėjusiais metais, o į tokias šalis kaip Vietnamas – daugiau kaip 20 proc.
Ši Kinijos prekybos ataka lemia ir stiprų defliacinį spaudimą. Kinijoje ir Europoje pagamintų prekių kainų atotrūkis nuo ekonomikos atsidarymo po COVID-19 pandemijos išaugo 30 punktų, o įvertinus valiutų keitimo normos svyravimus pasiekė daugiau negu 40 punktų.
„Kinijos pertekliniai pajėgumai mažina produkcijos kainas Kinijoje ir Europos gamintojų apyvartą, o sykiu ir pelningumą. Tai nėra laikinas reiškinys; tai reikšminga ir, tikėtina, ilgalaikė tendencija“, –
- Jean-Christophe Caffet, „Coface“ grupės vyriausiasis ekonomistas
Kai kuriuose sektoriuose poveikis ypač juntamas:
- elektromobilių sektoriuje, kur Kinija įspūdingai įsiveržė į didelės kainos segmentą (paskaitykite apie tai mūsų straipsnyje),
- gamybos priemonių, ypač susijusių su energijos neišskiriant anglies dioksido gamyba, sektoriuje;
- metalurgijos sektoriuje, kurio dvi pagrindinės rinkos – statyba ir automobilių gamyba – lėtėja.
- Vokietijoje visų ne finansų sektoriaus bendrovių pelno marža per pastaruosius 3 metus krito 5 punktais; gamybos pramonėje fiksuojamas gerokai didesnis pelningumo susitraukimas.
Perspektyvos 2026 m.: kuklus augimas ir nemažėjantis bankrotų skaičius
2026-iesiems „Coface“ ekonomistų prognozės žada kuklų pasaulinį augimą ir neatlėgstančią įtampą. Tikimasi, kad pasaulinis ekonomikos augimas nusistovės ties 2,4-2,5 proc., tad po 2025-aisiais lauktų 2,6-2,7 proc. toliau lėtės. Toks augimo lygis, nesiekiantis ikipandeminio potencialo, dabartinėje ekonominėje aplinkoje tapo naująja norma.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikant didžiulėmis investicijomis į DI ir technologijas plačiąja prasme (duomenų centrai, tinklai, elektros generavimas ir t. t.), numatomas augimo stabilizavimasis; jis sieks kiek mažiau nei 2 proc. Vien DI sektorius 2025-aisiais nulėmė apie 20 proc., o jeigu įvertinsime tai, kad auganti akcijų rinkos vertė, kurios kilimą lemia pagrindinių šio sektoriaus įmonių grupių akcijų kainos, skatina vartojimą, – tuomet ir beveik visą JAV augimą.
Europoje numatomas augimas išlieka arti 1 proc., panašiai kaip ir 2025-aisiais. Dėl F. Merzo plano Vokietijos ekonomika irgi gali pasiekti 1 proc. augimą. Prognozė Prancūzijai išlieka apie 0,6 proc., tačiau gali kisti dėl nemąžtančio fiskalinio ir politinio neužtikrintumo.
Nepaisant oficialiai deklaruojamo siekiamo 5 proc. augimo, numatoma, kad Kinijos ekonomikos augimas toliau natūraliai lėtės, o Indija ir toliau demonstruoja stiprų pagreitį, kurį palaiko didėjanti paklausa vidaus rinkoje ir santykinai mažas JAV rinkos daromas poveikis.
Numatoma, kad verslo bankrotų skaičius 2026-aisiais toliau augs, nors ir nebe taip greitai. Skaičiuojama, kad 2025-ųjų pabaigoje Prancūzijoje bus užfiksuota maždaug 69 000 bankrotų ir viršytas 2009-ųjų rekordas (63 000).
„Kalbant apie įmonių bankrotus, jų lygis visame pasaulyje pasiekė didžiausią per 10-15 metų, o Prancūzijoje užfiksuotas rekordiškai aukštas rodiklis, tačiau ir ten jų skaičius ima mažėti“, –
- Jean-Christophe Caffet
2026-aisiais „Coface“ numato pasaulinį bankrotų skaičiaus augimą 3-4 proc., palyginti su 6-7 proc. 2025 m. Labiausiai paveikti sektoriai išlieka statyba, viešbučiai ir restoranai, tačiau taip pat staigiai augo vidutinio dydžio įmonių, turinčių nemažai darbuotojų, bankrotų skaičius.
„Dažnai tai būna ilgą laiką buvusios nestiprios įmonės, kurių žlugimą paskubino bendras kontekstas“, –
- Frédéric Wissocq
Įmonės-„zombiai“, kurios išgyveno tik gavusios paramą dėl COVID-19 pandemijos ir dėl žemų palūkanų normų, pamažėle nyksta. Nepaisant to, gamyboje vis labiau įsigalint technologijoms, ypač dirbtiniam intelektui, gali kilti nauja bankrotų banga. Bent jau pradiniame pereinamajame etape Jean-Christophe Caffet šį reiškinį apibūdina kaip „destruktyvią kūrybą“, o ne kaip „kūrybišką destrukciją“.
ŽENKITE TOLIAU
☉ Susipažinkite su laukiančiais ekonominiais iššūkiais ir numatykite 2026 m. verslo laukiančią riziką – dalyvaukite 30-joje „Coface“ šalių rizikos konferencijoje, kuri vyks vasario 17d., nepakildami nuo savo krėslo.
☉ Pasinaudokite mūsų ekonomistų parengtomis nuodugniomis analizėmis ir ekspertų patarimais, kurie pateikiami naujausioje rizikos apžvalgoje.
☉ Susisiekite su mūsų ekspertais dabar pat ir užsisakykite asmeniškai jums parengtą demonstraciją. Raskite savo verslui ir komercinės rizikos iššūkiams tinkamus sprendimus.
