Pirmąjį 2025 m. pusmetį pasaulinė ekonomika atlaikė prekybos maišatį, tačiau likę du ketvirčiai parodys ilgalaikių padarinių apraiškas. 2025 m. spalio mėnesio „Coface“ rizikos apžvalgoje analizuojama pasaulinės situacijos dinamika, o didžiausias dėmesys skiriamas didėjančiai socialinei ir politinei rizikai bei strateginiams iššūkiams, su kuriais susiduria Persijos įlankos šalys.
Atsižvelgdama į susidariusią padėtį, „Coface“ pakoregavo 5 šalių ir 16 sektorių rizikos įverčius (atitinkamai 4 ir 9 buvo padidinti). Susipažinkite su jais verslo rizikos vertinimo suvestinėje.
Pagrindinės tendencijos
- „Coface“ pasaulinė augimo prognozė: +2,6 proc. 2025 m., +2,4 proc. 2026 m.
- 4 proc. daugiau įmonių nemokumo atvejų išsivysčiusiose šalyse 2025 m. pirmąjį pusmetį.
- Istoriškai aukštas „Coface“ politinės ir socialinės rizikos indeksas: 41,1 proc. (+2,8 proc. punkto palyginti su vidurkiu iki pandemijos).
- 70 proc. Persijos įlankos valstybių BVP dabar gaunama ne iš naftos sektoriaus (2024 m. pabaigos duomenimis).
Pasaulinė ekonomika absorbuoja naujųjų tarifų sukeltą šoką
Po vasaros, per kurią buvo sudaryta nemažai prekybos sutarčių ir laipsniškai didinami JAV tarifai, pasaulinė ekonomika demonstruoja stebinamą atsparumą. Vidutinė JAV muitų tarifų norma šiuo metu sudaro apie 18 proc. (tuoj po balandžio 2 d. siekė 36 proc. aukštumą) ir gerokai viršijo J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu fiksuotus 2,5 proc. Įmonėms pavyko numatyti, persiorientuoti ir sugerti sukrėtimus; be to, JAV ekonomiką palaikė stiprios investicijos į dirbtinį intelektą. Vis dėlto JAV pradeda rodytis pirmieji neigiami ženklai aktyvumo, užimtumo ir infliacijos srityse, kurie skelbia apie laipsnišką žalingo muitų priemonių poveikio skverbimąsi į makroekonomiką.
2025-aisiais „Coface“ prognozuoja laipsnišką +2,6 proc. pasaulinį augimą (beje, prognozė buvo šiek tiek padidinta); tuo tarpu 2026-aisiais ekonomika turėtų augti +2,4 proc. Kol kas JAV laikosi geriau nei tikėtasi, ir už tai reikia dėkoti vidaus paklausai. Kinijoje numatomas tolesnis lėtėjimas,o augimas euro zonoje, nepaisant Vokietijoje laukiamo šiokio tokio atsigavimo, išliks vangus. Lėtėjant pasaulinės ekonomikos augimui ir krintant biržos prekių (energijos išteklių ir maisto produktų) kainoms, infliacinis spaudimas išlieka nedidelis, tačiau niekur nedingsta netikrumas dėl infliacijos JAV, kuri, numatoma, 2025 m. pabaigoje arba 2026 m. pradžioje sieks apie 4 proc. Rugsėjį Federalinė rezervų sistema vėl ėmėsi palūkanų mažinimo ciklo, o ECB, nustačiusi 2 proc. indėlių palūkanų normą, tuo tarpu tikriausiai užbaigė savąjį (jeigu aktyvumas neims smarkiai kristi).
Vertinant atskirus regionus, apie ryškų augimą skelbia Indija (+7,6 proc. pirmąjį metų pusmetį), solidų pagreitį palaiko Lenkija (+3,4 proc.), taisosi Afrikos perspektyvos (+4,1 proc. 2025 m.). Vis dėlto, atsižvelgiant į geopolitinės eskalacijos riziką ir fiskalinės politikos griežtinimą tose šalyse, kur ji įvesta, ekonominė situacija lieka neaiški.
Nemokumo atvejų skaičiaus augimas: pirmauja Europa ir Azija
2025-aisiais ir toliau didėjo verslo nemokumo atvejų skaičius. Bendras rodiklis išsivysčiusiose šalyse padidėjo 4 proc., palyginti su 2024 m.; ypač dideli skaičiai fiksuojami Europoje (+11 proc.) ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (+12 proc.). Tuo tarpu situacija Šiaurės Amerikoje išlieka stabili. Nors 2026-aisiais turėtų būti kiek lengviau atsikvėpti dėl žemesnių palūkanų normų ir didesnių galimybių gauti kreditus, dabartinė tendencija išryškina, kokioje trapioje padėtyje atsidūrė verslas, besistengiantis susitvarkyti su didelėmis sąnaudomis ir neužtikrinta paklausa.
Politinė ir socialinė rizika: nestabilumas tapo norma
„Coface“ socialinės ir politinės rizikos indeksas pasiekė 41,1 proc. istorinę aukštumą ir pranoko per pandemiją fiksuotą piką. Politinė rizika įsitvirtino kaip vienas pagrindinių pasaulinės ekonomikos struktūrinių parametrų.
Negęsta didieji konfliktai, stiprėja įtampa šalių viduje, ypač Afrikoje (Burkina Fase, Nigeryje ir kt.), Pakistane ir Libane. JAV rizika kilo smarkiausiai, ir toks pokytis yra susijęs su didėjančiu instituciniu nestabilumu bei populizmo augimu. Europoje didžiulė precedento neturinti politinė krizė gresia Prancūzijai. Tokia situacija verčia įmones būti vis budresnes ir nuolat koreguoti savo strategijas.
Nafta: Persijos įlankos šalys iš naujo atranda savo galią
Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (angl. GCC) šalys ir toliau lieka vienu dinamiškiausių regionų, kurio augimą skatina sparti ekonomikos diversifikacija: ne naftos sektorius iki 2024 m. pabaigos generuos beveiks 70 proc. BVP. Numatoma, kad palaikomas vidaus paklausos ir viešųjų iniciatyvų (greta kitų – „Vision 2030“ Saudo Arabijoje), BVP 2025 m. augs 3,8 proc., 2026 – 4 proc.
Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija pritraukė rekordinius TUI1 srautus (atitinkamai 46 ir 32 mlrd. dolerių 2024 m.) ir stiprina savo integraciją į pasaulines vertės kūrimo grandines. Vis dėlto nemažinama priklausomybė nuo angliavandenilių ir užsitęsęs naftos kainų krytis susilpnintų šalių biudžetus ir galėtų nukelti keleto stambių projektų pabaigą.
Išsamios mūsų prognozės ir analizė – „Coface“ rizikos apžvalgoje (.pdf failas)
1 Tiesioginės užsienio investicijos
