Europos pramonei vis dar sunkiai atsigaunant po pasikartojančių energetinių ir geopolitinių sukrėtimų, Ispanija išsiskiria kaip išimtis. Šalies apdirbamosios gamybos apimtys jau viršijo iki karo Ukrainoje buvusį lygį. Šį augimą skatina labiau subalansuota ir įvairesnė pramonės struktūra, konkurencingos darbo sąnaudos ir sparti atsinaujinančiosios energetikos plėtra. Nors ši tendencija teikia vilčių, išlieka nemažai struktūrinių iššūkių, ypač susijusių su našumu ir elektros energetikos infrastruktūra.
Pagrindiniai rodikliai
- Darbo sąnaudos per valandą Ispanijoje yra 43 proc. mažesnės nei Vokietijoje.
- Atsinaujinančiųjų išteklių energija 2024 m. sudarė 58 proc. visos Ispanijoje pagamintos elektros energijos.
Nors pagrindiniai Europos pramonės centrai tebėra susilpnėję dėl vienas po kito sekusių sukrėtimų, Ispanijos pramonė pasižymi didesniu dinamiškumu. Jos atsparumą stiprina diversifikuota gamybos bazė, konkurencingos sąnaudos ir didelis energetikos potencialas.
Dabar pagrindinis iššūkis yra paversti šiuos pranašumus tvariu našumo augimu.
– teigia Laurine PIVIDAL, „Coface“ Pietų Europos ekonomistė.
Ispanijos pramonė išlaiko pozicijas, o kaimyninės šalys atsilieka
Nuo 2022 m. Ispanija įsitvirtino tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų: jos metinis ekonomikos augimo tempas buvo nuo dviejų iki šešių kartų didesnis nei visos Europos Sąjungos. Panašia kryptimi juda ir pramonė – Ispanijos apdirbamosios gamybos apimtys jau viršijo iki karo Ukrainoje buvusį lygį, o Vokietija ir Italija jo dar nepasiekė.
Šiuos rezultatus iš dalies lemia palankesnė pramonės struktūra. Vokietija ir Italija tebėra itin priklausomos nuo energetikos krizės smarkiai paveiktų sektorių, tokių kaip automobilių gamyba bei metalo apdirbimas. Ispanijai pranašumą suteikia didesnė pramonės įvairovė ir spartus aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių (farmacijos, elektros įrangos ir elektronikos gamybos) augimas. Prie jo prisideda ir kai kurios energijai imlios pramonės šakos, tokios kaip popieriaus, plastikų ir chemijos produktų gamyba.
Šis augimas neapsiriboja vidaus rinka. Nuo 2015 m. Ispanija išlaikė savo eksporto rinkos dalį Europos Sąjungoje, o Vokietijos ir Prancūzijos dalys sumažėjo.
Data used for the graph in .xlsx format
Darbo sąnaudų pranašumas išlieka svarbus pramonei
Vienas pagrindinių Ispanijos pramonės pranašumų tebėra mažesnės darbo sąnaudos. 2025 m. darbo sąnaudos per valandą apdirbamojoje gamyboje išliko gerokai mažesnės nei kitose didžiosiose Europos ekonomikose: 40 proc. mažesnės nei Prancūzijoje ir 43 proc. mažesnės nei Vokietijoje. Šis skirtumas leidžia Ispanijai išlikti itin konkurencingai ir su kaupu atsveria žemesnį našumą.
Vis dėlto šis pranašumas nėra tvirtas. 2022–2025 m. darbo sąnaudos per valandą apdirbamojoje gamyboje išaugo 15 proc., o realusis darbo našumas padidėjo mažiau nei 3 proc. Be to, daugiausia darbo vietų buvo kuriama mažą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Pagrindinė rizika jau aiški: jei darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei našumas, vienas iš Ispanijos konkurencingumo ramsčių gali pamažu silpnėti.
Energetika: neišnaudotas konkurencinis pranašumas
Vos per kelerius metus saulės ir vėjo energetikos plėtra iš esmės pakeitė Ispanijos elektros energetikos sistemą. Dabar šalis yra gerokai mažiau priklausoma nuo dujų nei dauguma Europos kaimynių, o dujos elektros kainą lemia tik 15 proc. laiko (palyginti su 89 proc. Italijoje 2026 m. pradžioje). Mažesnė priklausomybė didina atsparumą energetiniams sukrėtimams ir padeda Ispanijai pirmauti Europoje pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis (PPA) – šaliai tenka ketvirtadalis pagal šias sutartis numatytų elektros gamybos pajėgumų.
Data used for the graph in .xlsx format
Tačiau šis didmeninių kainų pranašumas dar nevisiškai atsispindi gamintojų sąskaitose už elektrą. Tai lemia mažesnės subsidijos, didesnės elektros tinklo sąnaudos ir atsiliekančios investicijos į elektros infrastruktūrą bei energijos kaupimą. Kiekvienam į atsinaujinančiąją energetiką investuotam doleriui Ispanijoje tenka vos 0,30 JAV dolerio investicijų į elektros tinklą, o daugumoje Europos šalių – apie 0,70 JAV dolerio. Dėl tinklo apribojimų 2025 m. teko apriboti iki 11 proc. elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Vis dėlto per artimiausią dešimtmetį šis potencialas galėtų būti išnaudotas. Jei Vokietija patvirtins planus 2030 m. nutraukti paramos programas energijai imlioms pramonės šakoms, tai kartu su neseniai paskelbtu Ispanijos planu papildomai investuoti 17,9 mlrd. eurų į elektros tinklą galėtų sustiprinti šalies konkurencinį pranašumą. Pramonei mažinant anglies dioksido išmetimą, galimybė naudotis konkurencingos kainos elektra iš atsinaujinančiųjų išteklių galėtų tapti vis svarbesniu Ispanijos išskirtinumu.
Atsisiųskite mūsų Ispanijos pramonės analizę.
