Jungtinės Valstijos laikinuosius muitus pakeitė naujais 10–12,5 % muitais, taikomais 60 šalių, kurios sudaro 99 % JAV prekių importo. Šis pokytis rodo Vašingtono ryžtą tęsti muitų politiką ir kartu ruoštis galimoms naujoms priemonėms.
Pagrindiniai skaičiai
- 60 šalių taikomi nauji pagal 301 skirsnį nustatyti 10–12,5 % muitai
- 99 % JAV prekių importo tenka tikslinėms rinkos šalims
- Paskelbti 50 % muitai 20 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kanados, kurie turėtų įsigalioti 2026 m. rugpjūčio 19 d.
Muitų tvarka keičiasi, tačiau prekybos politika išlieka griežta
Laikinųjų muitų pagal 122 skirsnį¹ galiojimo pabaiga nereiškia JAV prekybos politikos atsitraukimo. Liepos 24 d. šių muitų galiojimas baigėsi, tačiau juos pakeitė nauji 10–12,5 % muitai, nustatyti pagal 301 skirsnį² ir taikomi 60 šalių, sudarančių 99 % JAV prekių importo. Šis pokytis rodo Vašingtono siekį išlaikyti aukštą muitų apsaugos lygį, nepaisant pastaraisiais mėnesiais kilusių teisinių iššūkių.
Tikimasi, kad tiesioginis poveikis vidutiniam muitų tarifų lygiui išliks ribotas: naujieji muitai nėra automatiškai pridedami prie jau galiojančių tarifų ir iš esmės nekeičia bendro JAV importui taikomo muitų lygio. Vis dėlto jie parodo JAV administracijos gebėjimą pritaikyti savo priemones siekiant įgyvendinti prekybos strategiją.
Tvirtesnis teisinis pagrindas
301 skirsnis JAV prekybos politikoje nėra naujovė. Juo jau buvo remtasi nustatant muitus, ypač Kinijos atžvilgiu per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją. Skirtingai nei IEEPA sistema, kurios galimybės taikyti muitus kelia teisinių klausimų dėl aiškaus Kongreso suteikto įgaliojimo stokos, 301 skirsnis Baltiesiems rūmams suteikia gerokai tvirtesnį teisinį pagrindą tokioms priemonėms įgyvendinti.
Vis dėlto toks teisinis pagrindas neužkerta kelio tolesniems ginčams. Siekdamas pagrįsti šiuos muitus, Vašingtonas remiasi argumentu, kad tikslinėse šalyse nepakankamai veiksmingai draudžiamas arba kontroliuojamas importas, susijęs su priverstiniu darbu. Importuojančios bendrovės gali ginčyti tokį pagrindimą, ypač todėl, kad jis taikomas itin plačiam prekybos partnerių ratui.
Šis sprendimas nėra vien techninis esamų muitų atnaujinimas. Visų pirma jis rodo Vašingtono siekį ginčijamą režimą paversti tvaresne muitų sistema. Verslui siunčiama aiški žinia – JAV muitų rizika išlieka didelė, net jei tam tikros priemonės galiojimas baigiasi.
– aiškina „Coface“ Šiaurės Amerikos ekonomistas Marcosas Cariasas.
Gali būti įvesti papildomi muitai
Naujieji 10–12,5 % muitai iš naujo nustato bendrą muitų sistemą didelei JAV importo daliai, tačiau visiškai neatkuria ankstesnės muitų tvarkos. Ankstesnė tvarka taip pat apėmė papildomus muitų antkainius, taikytus konkrečioms šalims ar produktams. Būtent šią antrąją priemonių pakopą Vašingtonas artimiausiais mėnesiais gali siekti atkurti.
Jau vyksta dar vienas tyrimas pagal 301 skirsnį, šį kartą orientuotas į struktūrinį perteklinį gamybinį pajėgumą 16 ekonomikų, įskaitant Kiniją, Europos Sąjungą, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Indiją, Vietnamą, Meksiką ir kelias Pietryčių Azijos valstybes. Tyrimo terminai ir galimų muitų dydžiai kol kas nežinomi, tačiau ši procedūra gali suteikti Vašingtonui galimybę tiksliau nukreipti priemones prieš tam tikras ekonomikas.
Taip pat vyksta kiti konkretiems sektoriams skirti tyrimai, apimantys aviacijos ir kosmoso pramonę, bepiločius orlaivius, medicinos įrangą, robotiką, pramonės įrenginius, vėjo turbinas, kritinius mineralus ir polisilicį. Kol kas neįmanoma tiksliai prognozuoti, kokių priemonių bus imtasi, tačiau šie tyrimai patvirtina, kad JAV muitų politika ir toliau aktyviai formuojama.
Kanada – didėjančio prekybinio spaudimo pavyzdys
Kanadai daromas spaudimas aiškiai iliustruoja šią tendenciją. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naujus 50 % muitus 20 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kanados – tai sudaro 5,2 % Kanados eksporto į Jungtines Valstijas. Numatyta, kad jie įsigalios 2026 m. rugpjūčio 19 d.
Iš pirmo žvilgsnio ši priemonė atrodo kaip derybinis svertas Šiaurės Amerikos prekybos derybose. Jei ji įsigaliotų, makroekonominis poveikis būtų ribotas, tačiau tai patvirtina vis dažnesnį muitų naudojimą kaip ekonominio ir diplomatinio spaudimo priemonę.
1 Laikinas mechanizmas, leidžiantis Jungtinėms Valstijoms ribotą laiką taikyti skubius muitus.
2 JAV prekybos teisės priemonė, suteikianti teisę taikyti muitus prekybos praktikai, kuri laikoma nesąžininga arba diskriminacine.
