Praėjus 25 dienoms nuo Izraelio ir Amerikos atakos prieš Iraną, žaliavų tiekimo Hormūzo sąsiauriu sutrikimai toliau didina kainų kaitumą. Kol kas poveikis stipriausiai atsispindi naftos ir dujų, trąšų, naftos chemijos pramonės sintetinių medžiagų bei aliuminio kainose.
„Dabartinė eskalacija Viduriniuose Rytuose skaudžiai atsiliepia žaliavų rinkoms.
Jeigu konfliktas įstrigs aklavietėje, tai nulems, kaip stipriai dabartinis šokas nuvilnys per vertės kūrimo grandinės galutines grandis“, –
Simon Lacoume, „Coface“ sektorių ekonomistas
Naftos kainos: ilgalaikis šokas?
Paskutinės atakos prieš Ras Laffan dujų kompleksą Katare išprovokavo dar vieną energijos produktų kainų kilimą. „Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę pasiekė 119 JAV dol. žymą ir per mėnesį pabrango 50 proc.
Kainų kilimas nėra tolygus. Omano žaliavinės naftos kaina Dubajaus biržoje (DME) viršijo 160 JAV dol. už barelį, o US WTI naftos kaina svyruoja ties 100 JAV dol. už barelį. Tokia situacija atspindi itin nevienodą poveikį kainoms, atsižvelgiant į regioną ir produktą.
Konfliktui tęsiantis, kainų augimas pradeda plisti vertės grandine tolyn. Jungtinėse Amerikos Valstijose įprastinės mažmeninės benzino kainos pasiekė vienas aukščiausių istorijoje (3,96 JAV dol. už galoną, 35 proc. brangiau nei prieš mėnesį). Azijoje (Singapūre) dyzelio kainos nuo konflikto pradžios šoktelėjo beveik triskart iki 256 JAV dol. už barelį, o reaktyvinių degalų kainos, Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. IATA) duomenimis, pabrango dvigubai.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Gamtinės dujos – tiekimo sutrikimų epicentre
Gamtinių dujų kainų kilimas taip pat akivaizdus. Europoje dujų ateities sandorių kainos (Nyderlandų TTF indeksas) per mėnesį išaugo 85 proc. iki 55 Eur už MWh, o tuo tarpu Azijos etalonas („LNG Japan/Korea“) per tą patį laiką šoktelėjo dukart. Tokia tendencija atspindi importo rinkų pažeidžiamumą.
Palyginus JAV rinka atrodo mažiau paveikta tiekimo sutrikimų. Nepaisant to, „Henry Hub“ kaina taip pat stipriai kilo (+ 36 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu), ir tai yra ženklas, kad įtampa dėl energijos išteklių jau išplito po visą pasaulį.
Daugelio naftos chemijos junginių kainos kyla eksponentiškai
Persijos įlankos šalys – pirmaujančios Azijos naftos chemijos produktų1, kurie būtini visai plastikų pramonei, tiekėjos.
Pirminio benzino tonos kaina Singapūre pasiekė 1 000 JAV dol. (nuo konflikto pradžios brango daugiau kaip 60 proc.). Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir istoriškai žemos Azijos šalių atsargos, kurių pakaktų vos 2-3 savaitėms, jau paskatino polimerų (polipropileno, polietileno, polistireno, PVC) kainų augimą. Dėl to dabar kyla rizika, kad kainų augimas persimes į visą vertės grandinę.
Ši tendencija atsiliepė ir sierai, vienai svarbiausių medžiagų išplaunant2 vario ir nikelio rūdą. Kainų šoktelėjimas 25 proc. per vieną mėnesį kelia grėsmę pagrindinėms ir itin priklausomoms gamybos vystytojoms, tokioms kaip Čilė, Kongo Demokratinė Respublika ir Indonezija.
Nepaisant „palankaus“ žemės ūkio kalendoriaus, trąšų kainos sparčiai auga
Turėdamos pigių vietinių energijos išteklių, Persijos įlankos valstybės3 šiose rinkose užima svarbią poziciją. Kone 19 proc. pasaulinio azoto ir 36 proc. pasaulinio karbamido eksporto atkeliaujant būtent iš jų, o Saudo Arabija yra ketvirta pagal dydį fosfatų eksportuotoja.
Vis dėlto gamtinės dujos sudaro iki 80 proc. azoto trąšų gamybos kaštų. Tad dujų kainų šuolis automatiškai lemia trąšų kainų augimą: granuliuoto karbamido (FOB sąlygomis, Viduriniai Rytai) tonos kaina nuo konflikto pradžios pakilo 37 proc. iki 665 JAV dol.
Vis dėlto poveikis išlieka ribotas, nes laikas dabar palankus. Kol kas, panašu, padarinius jaučia tik JAV javų augintojai, tačiau jeigu sutrikimai išliks, labiau pažeidžiamos taptų Brazilija, Indija arba netgi Europa.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Neigiami padariniai gali pasijusti ne tik tose šalyse, į kurias driekiasi tiesioginiai trąšų srautai, – Brazilijoje, Indijoje arba JAV, kurių azoto trąšų importas iš Persijos įlankos valstybių atitinkamai sudaro 63 proc., 24 proc. ir 21 proc., tačiau ir trečiosiose šalyse, tokiose kaip Marokas. Pastaroji yra pasaulio pagrindinė fosforito gamintoja ir smarkiai priklausoma nuo sieros, kurią eksportuoja Persijos įlankos šalys.
Aliuminis: metalas, kuriam kyla didžiausia rizika
Užblokavus Hormūzo sąsiaurį, Persijos įlankos šalys, kuriose pagaminama 8 proc. pasaulio aliuminio, nebegali eksportuoti aliuminio arba importuoti lydykloms reikalingų žaliavų (aliuminio oksido ir boksito).
Kovo 16 d., pirmadienį, „Aluminum Bahrain“ („Alba“), kurioje pagaminama 25 proc. šio regiono aliuminio, paskelbė dėl to stabdanti 19 proc. gamybos pajėgumų (kurie atitinka 5 proc. regione pagaminamo aliuminio).
Nors Viduriniai Rytai toli, „Mosal“ pranešė stabdanti veiklą Mozambike4, o kaip priežastį paminėjo nepakeliamai didelius energijos kaštus. Situacijai blogėjant, aliuminio kainos toliau augo (+11,5 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu) ir kovo 12 d. pasiekė 3 500 JAV dol. už toną aukštumą. Per praėjusius metus aliuminio kaina pakilo kone 25 proc.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
> Sekite besikeičiančią situaciją rinkose: pasitarkite su mūsų ekspertais ir įvertinkite, kaip šie sutrikimai gali paveikti jūsų portfelį arba tiekimo grandinę.
1- Pirminis benzinas, suskystintos naftos dujos, metanolis, etilenas ir propilenas.
2- Išplovimo procesas, kuriame reikalingi mineralai išgaunami iš jų turinčios mineralinės masės.
3- Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas ir Kataras.
4- 1 proc. pasaulinės aliuminio gamybos
