Verslo sėkmę Vidurio ir Rytų Europoje vis dažniau lemia ne geografinė veiklos vieta, o sektoriaus tendencijos. Remiantis naujuoju „Coface“ tyrimu „CEE Sectorial Heatmap 2026“(1), per pastaruosius metus Kinijos importas į regioną padidėjo maždaug 17 proc., todėl konkurencinis spaudimas vietos gamintojams dar labiau išaugo, o atotrūkis tarp sėkmingai veikiančių ir sunkumų patiriančių sektorių dar labiau padidėjo.
Pagrindinės įžvalgos
- Metalų ir chemijos pramonė daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių išlieka pažeidžiamiausiais sektoriais, patiriančiais nuolatinį aukštų energijos kainų, reguliavimo reikalavimų ir užsienio konkurencijos spaudimą.
- Kinijos importas į Vidurio ir Rytų Europos regioną per metus išaugo maždaug 17 proc., dar labiau sustiprindamas konkurencinį spaudimą vietos gamintojams.
- IKT (informacinių ir komunikacinių technologijų) sektorius išlieka vienu stipriausių regione, kurio augimą skatina skaitmenizacija, kvalifikuota darbo jėga ir viešosios investicijos.
- Mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatai skirtingose šalyse vis labiau išsiskiria, atspindėdami augančią nacionalinės fiskalinės politikos svarbą.
- ES finansuojamos programos skatina investicijas į statybų, sveikatos priežiūros, su gynyba susijusias pramonės šakas ir skaitmeninę transformaciją.
- „Coface“ prognozuoja, kad regiono ekonomikos augimas nežymiai sulėtės nuo 2,1 proc. 2025 m. iki 2,0 proc. 2026 m., o 2027 m. vėl paspartės iki 2,3 proc.
Tyrimas atskleidžia, kad laivybos sutrikimai Hormūzo sąsiauryje paveikė gerokai daugiau nei tik energijos rinkas. Didėjančios naftos, gamtinių dujų, trąšų, aliuminio ir naftos chemijos produktų kainos sukėlė grandininį poveikį tiekimo grandinėse, padidino gamintojų sąnaudų spaudimą ir prisidėjo prie atsinaujinančio infliacijos augimo visame regione.
Tuo pat metu regionas susiduria su reiškiniu, kurį ekonomistai vis dažniau vadina „Kinijos šoku 2.0“. Silpstant vidaus paklausai, Kinijos gamintojai agresyviai plečia veiklą eksporto rinkose, ypač Europoje. Ši tendencija didina spaudimą vietos gamintojams, mažina pelno maržas ir stiprina konkurenciją daugelyje pramonės sektorių. Didžiausius iššūkius šiuo metu patiria automobilių pramonės, chemijos pramonės ir metalų sektoriaus įmonės.
Ne visi sektoriai regione vystosi vienoda kryptimi. Vienas palankiausiai vertinamų sektorių Vidurio ir Rytų Europoje yra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kurio augimą skatina skaitmeninės transformacijos programos, didelė technologinių paslaugų paklausa ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Šis sektorius išlieka svarbiu ekonominės konvergencijos ir konkurencingumo varikliu visame regione.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad skirtingose šalyse ir sektoriuose situacija gali reikšmingai skirtis. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektoriaus perspektyvos yra nevienodos: kai kuriose rinkose sąlygos išlieka palankios, o kitose rizika išlieka padidėjusi. Tai priklauso nuo vietos ekonominių sąlygų, fiskalinės politikos ir vartotojų pasitikėjimo tendencijų.
Nepaisant kylančių iššūkių, tyrime išskiriami ir svarbūs atsparumą stiprinantys veiksniai. Tikimasi, kad investicijos, remiamos Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bei SAFE programos, suteiks reikšmingą postūmį statybų, sveikatos priežiūros, skaitmenizacijos ir infrastruktūros projektams visame regione. Šios investicijos padeda mažinti geopolitinio neapibrėžtumo ekonominį poveikį ir palaiko verslo aktyvumą įvairiuose sektoriuose.
Skirtingų šalių situacija nevienoda
Lenkija išlieka viena sparčiausiai augančių didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų, o jos augimą skatina stipri vartotojų paklausa ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos investicijos. Tuo tarpu Rumunija susiduria su recesinėmis tendencijomis, nes fiskalinio konsolidavimo priemonės slopina namų ūkių išlaidas. Slovakijos mažmeninės prekybos sektorius patiria spaudimą dėl didesnių mokesčių ir mažėjančio vartojimo, o Bulgarijos statybų sektorius ir toliau naudojasi palankiomis finansavimo sąlygomis bei urbanizacijos procesų teikiamais privalumais.
Skirtumai tarp sektorių šiandien yra didesni nei skirtumai tarp šalių. Ateityje sėkmę lems ne tiek ekonomikos augimas, kiek gebėjimas prisitaikyti prie augančių sąnaudų, technologinių pokyčių ir stiprėjančios konkurencijos.
– sako „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonomistas dr. Mateusz Dadej.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria verslas, yra ne informacijos trūkumas, o gebėjimas atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu.
Kadangi rizikos skirtinguose sektoriuose ir rinkose kinta vis sparčiau, patikimi duomenys ir į ateitį orientuotos įžvalgos tampa būtina sąlyga priimant pagrįstus sprendimus ir stiprinant verslo atsparumą.
– papildo „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos regiono generalinis direktorius Jarosław Jaworski.
Apie ataskaitą
Visa „CEE Sectorial Heatmap 2026“ ataskaita pateikia išsamią 13 sektorių Vidurio ir Rytų Europoje analizę bei kiekvienos šalies apžvalgą, suteikdama verslui vertingų įžvalgų apie kintančias rizikas, augimo galimybes ir konkretiems sektoriams būdingas tendencijas.
Tyrimas skirtas padėti sprendimų priėmėjams, rizikos valdymo specialistams ir įmonių vadovams nustatyti galimas pažeidžiamumo sritis bei priimti labiau pagrįstus verslo sprendimus vis sudėtingesnėje verslo aplinkoje.
> „CEE Sectorial Heatmap Study 2026“ galite atsisiųsti kairėje ekrano pusėje esančioje skiltyje.
(1) Tyrime, kuriame analizuojama 13 sektorių 13-oje Vidurio ir Rytų Europos šalių, mūsų ekonomikos ekspertai kiekvienai šaliai nustato po du sektorius: vieną, kuriame veiklos sąlygos įmonėms yra ypač sudėtingos, ir kitą, kuriame verslo aplinka išlieka stipri ir palanki veiklai.
