Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas pripažino D. Trumpo administracijos „atsakomuosius tarifus“ negaliojančiais. Tai reikšmingas sprendimas, tačiau bendros prekybos politikos situacijos jis nekeičia. Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau palaiko istoriškai aukštus tarifus, o verslo aplinka išlieka nestabili.
Svarbiausi skaičiai
- 14 proc.: vidutinė JAV tarifų norma po teismo sprendimo, palyginti su 2,3 proc. iki 2025-ųjų
- 150 dienų: maksimali naujų laikinųjų tarifų trukmė pagal prekybos įstatymo 122 skyrių
„Aukščiausiojo Teismo sprendimas – politinė nesėkmė JAV administracijai. Vis dėlto Jungtinės Amerikos Valstijos turi dar nemažai svertų, kuriais gali pasinaudoti palaikydamos aukštus tarifus ir prailgindamos neapibrėžtumo tarpsnį verslo įmonėms ir pasaulinei prekybai“, –
teigia „Coface“ ekonomistas Šiaurės Amerikai Marcos Carias.
Ribotas tiesioginis tarifų poveikis ir istoriškai aukštas lygis
Nors toks teismo sprendimas tapo politine ir institucine nesėkme Baltiesiems Rūmams, jis nereiškia prekybos strategijos, kuri buvo vykdoma nuo pat Donaldo Trumpo grįžimo į valdžią, atsisakymo. Sprendimas galioja tik tiems tarifams, kurie buvo įvesti remiantis šia konkrečia teisine struktūra; dėl kitų esamų priemonių, ypač taikomų tik tam tikriems sektoriams, klausimų nekeliama.
Praėjus keletui valandų po sprendimo priėmimo, JAV administracija pranešė apie savo ketinimą pasinaudoti 1974 m. prekybos įstatymo 122 skyriumi ir įvesti naujus laikinuosius tarifus. Pagal šią priemonę prezidentui leidžiama iki 150 dienų taikyti iki 15 proc. siekiančius muitus sprendžiant užsienio prekybos disbalanso problemas (šiuo metu taikomas papildomas 10 proc. tarifas).
Toks pakeitimas ribotai sumažino vidutinę JAV tarifų normą, kuri dabar siekia beveik 14 proc. Tai išties mažiau negu taikyta galiojant „atsakomųjų“ tarifų režimui, tačiau toli gražu neprilygsta situacijai iki 2025 m., kai vidutinė norma neviršijo 2,3 proc. Tad praktikoje Jungtinėse Amerikos Valstijose tarifų režimas išlieka vienas iš aukščiausių, matytų per kone šimtmetį.
Laimėtojai, pralaimėtojai ir pasikeitusi rizikos geografija
„Atsakomųjų“ muitų pabaiga nesuteikė vienodo palengvėjimo. Poveikis smarkiai skiriasi, priklausomai nuo JAV prekybos partnerių ir jų eksporto struktūros.
Šalys, kurių pardavimai į JAV rinką smarkiai sukoncentruoti tuose sektoriuose, kuriems muitai taikomi pagal prekybos įstatymo 232 skyrių, – plienas, aliuminis, automobiliai ir pramonės įranga, – toliau neša sunkią aukštų tarifų naštą. Tai ypač pasakytina apie Europos Sąjungą, Japoniją ir Pietų Korėją, kuriose pramonės eksportui ir toliau daugiausia taikomos nacionalinio saugumo interesais pagrįstos priemonės. Didžiausios partnerės Šiaurės Amerikoje – Kanada ir Meksika – nors iš dalies apsaugotos USMCA (JAV, Meksikos ir Kanados) sutartimi, taip pat toliau baudžiamos kelete svarbių pramonės segmentų.
Kai kurioms kitoms šalims, kurioms anksčiau taikyti itin dideli „atsakomieji“ muitai, priešingai, palengvėjo, kai pagal 122 skyrių dabar taikoma 10 proc.
Keletas Pietų ir Pietryčių Azijos valstybių, kaip antai: Vietnamas, Bangladešas ir Šri Lanka, pajuto reikšmingai sumažėjusius tarifus, kadangi jų eksportas mažiau sukoncentruotas tuose sektoriuose, kuriems taikomas 232 skyriaus nuostatos. Toks persitvarkymas išryškina Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos partnerių skirtumus ir dar labiau padidina vis labiau fragmentuoto pasaulinio tarifų taikymo žemėlapio sudėtingumą.
Teisinis ir politinis neapibrėžtumas nemažės
Kai pasibaigs 150 dienų terminas, laukia keletas nežinomųjų. Norint pratęsti tarifų taikymą, prireiktų Kongreso pritarimo. Ruošiantis kadencijos vidurio rinkimams, tai yra politiškai jautri tema. Be to, lieka neišspręstas klausimas, ar bus kompensuoti pagal dabar nebegaliojančią tvarką surinkti muitai. Procesas gali užtrukti keletą metų ir toliau kurti ilgalaikio neapibrėžtumo klimatą, kuriame verslo įmonėms ir jų tiekimo grandinėms teks dirbti bei priimti investavimo sprendimus.
