Pasaulinis verslo klimatas blogėja vis sparčiau: 2026-ųjų pradžioje įmonių bankrotų skaičius šoktelėjo 12 proc. Daugiausia prie to prisidėjo Šiaurės Amerika (+22 proc.). Tvyrant geopolitinei įtampai ir didėjant sąnaudoms, „Coface“ prognozuoja, kad 2026 m. pasaulinis bankrotų skaičius augs 6 proc.
Svarbiausi skaičiai
- +12 proc.: pasaulinis bankrotų skaičiaus ūgtelėjimas 2026 m. pradžioje – spartaus verslo klimato prastėjimo signalas
- +22 proc.: ūmus bankrotų skaičiaus šuolis Šiaurės Amerikoje, daugiausia prisidėjęs prie pasaulinio rodiklio augimo
- +6 proc.: remiantis dabartiniu vertinimu, 2026 m. bankrotų skaičius augs 6 proc. ir daugiau negu dukart viršys pirminę prognozę
Ekonomikos nuosmukis akivaizdus jau ir skaičiuose
Pastaraisiais mėnesiais, pasijutus konflikto su Iranu ekonominiams padariniams, pasaulinė ekonomika pastebimai nusilpo.
Bankrotų skaičiaus kilimas 12 proc., užfiksuotas 2026-ųjų pradžioje, įskaitant 22 proc. šuolį Šiaurės Amerikoje, puikiai iliustruoja dabartinio sukrėtimo mastą ir sparčiai prastėjančią padėtį, kurioje atsidūrė verslas.
Šią tendenciją dar labiau stiprina pastarojo meto geopolitinė įtampa, ypač tvyranti Viduriniuose Rytuose, kurios atgarsiai pradeda atsispindėti augančiose tiekimo kaštuose, nuolat besikeičiančiose energijos išteklių kainose ir atsiliepia didesniu neužtikrintumu, kuris stabdo investicinių sprendimų priėmimą.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Padidintos 2026 m. prognozės
Įvertinusi tokias aplinkybes, „Coface“ perskaičiavo ir gerokai pakeitė 2026 m. prognozuojamą bankrotų skaičių. Šiuo metu numatoma, kad jis augs maždaug 6 proc., daugiau negu dukart labiau nei spėta metų pradžioje.
Reikšmingo skaičių didėjimo laukiama Jungtinėse Amerikos Valstijose (+8 proc.), Prancūzijoje (+8 proc.) ir Japonijoje (+7 proc.). Vokietijoje ir Nyderlanduose tikimasi apie 5 proc. augimo. Kuklesni rodiklio pokyčiai, nuo 2 iki 3 proc., prognozuojami Ispanijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Grafiko duomenys .xlsx formatu
Palūkanų normos dar labiau apsunkina nelengvą situaciją
Ir taip sudėtingoje padėtyje atsidūrusį verslą toliau slegia finansavimo sąlygos. Nepaisant to, kad pradėtas pinigų politikos švelninimo priemonių ciklas, po keletą metų trukusio griežtinimo vis tiek laikosi aukštos palūkanų normos. Dėl to kreditai ir toliau išlieka brangūs.
Šio suvaržymo reikšmė išauga dar labiau, atsižvelgus į tai, kad verslo įmonės žengia į šį etapą turėdamos vienas didžiausių skolų istorijoje. Vadinasi, net nedideli finansavimo sąlygų pakeitimai gali turėti neproporcingai stiprų poveikį: užtektų pakelti paskolų palūkanas vos 25 baziniais punktais, ir įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičius pasaulyje imtų augti dar sparčiau, artėdamas prie 2025 m. stebėto lygio.
Taigi, tarsi nebūtų gana ir taip prastėjančių sąlygų, niekaip nemąžtančios palūkanų normos veikia kaip apsunkinantis veiksnys, ribojantis įmonių galimybes refinansuoti skolas ir sugerti tolesnius sukrėtimus.
Priešakinėje linijoje - cikliškai dirbantys sektoriai
Spaudimas išlieka itin stiprus tuose sektoriuose, kurie jautrūs ekonomikos ciklams ir finansavimo sąlygoms. Labiausiai pažeidžiami dėl itin didelės gamybos sąnaudų ir paklausos įtakos išlieka statybos, chemijos ir tekstilės sektoriai.
Kelete didžiausių valstybių pradeda ryškėti apčiuopiamas poveikis:
- Jungtinėse Amerikos Valstijose augančios finansavimo sąnaudos ir lėtėjanti paklausa prislėgė pramonės ir statybos sektorius.
- Vokietijoje spaudimą dėl didelių energijos kaštų ir vis dar menko aktyvumo toliau jaučia pramonė, ypač chemijos ir statybos sektoriai.
- Prancūzijoje statybos sektoriaus įmonės kenčia dėl aukštų palūkanų, su aukštais energijos kaštais susidurianti pramonė ir toliau lieka pasilpusi, o mažmeninės prekybos sektorių stabdo ribota vartotojų perkamoji galia.
- Japonijoje labiausiai įsiskolinusius sektorius silpnina ir toliau griežtinamos finansavimo sąlygos.
Didelės gamybos sąnaudos, sumažėjęs pelningumas ir sunkesnė prieiga prie finansavimo reikšmingai sumažino šiuose sektoriuose dirbančių įmonių galimybes prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.
Smulkiose ir vidutinėse įmonėse pažeidžiamumas išryškėja dar labiau, nes jų veikla dažnai diversifikuota mažiau, jas skaudžiau veikia pinigų srauto svyravimai. Dėl to kelete regionų minėtieji sektoriai yra vieni iš labiausiai prisidedančių prie bankrotų skaičiaus augimo, stebimo nuo 2025-ųjų. Sykiu tokia tendencija patvirtina įtaką verslui darančių sunkumų struktūrinį pobūdį.
Mažai tikėtina, kad valdžios įsikišimas užtikrins tokią pat apsaugą
Nuo 2020 iki 2023 m. fiksuotas santykinai nedidelis bankrotų skaičius, kurį daugiausia lėmė vyriausybių, reaguojant į COVID-19 pandemiją ir karo Ukrainoje pasekmes, taikytos plataus masto paramos priemonės.
Nors dabar kai kuriose šalyse vėl įvedamos paramos priemonės, jų mastas išlieka kur kas labiau apribotas. Didžiausiose Europos valstybėse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją ir JK, fiskalinė parama 202-2023 m. sudarė apytiksliai 2–4 proc. BVP.
Dabartinės priemonės, priešingai, gerokai mažesnės vertės, o didžiausios apimties programa (Ispanijoje) tesiekia apie 0,3 proc. BVP. Negana to, pastarosios intervencijos yra kur kas tikslingesnės.
Nors vyriausybės intervencijos turėtų padėti labiausiai pažeidžiamiems sektoriams ir įmonėms, mažai tikėtina, kad jos užtikrins tokią pat sukrėtimus švelninančią pagalvę, kaip matyta per ankstesnes krizes. Dėl to viešosios politikos galimybės apriboti bankrotų skaičiaus augimą atrodo labiau ribotos.
