Palaipsnis medienos paklausos atsigavimas
2024 m. pasaulinė medienos ir medienos gaminių paklausa buvo silpna, nepaisant prekybos atsigavimo – prekybos apimtys padidėjo 2,9 %, nors praėjusiais metais buvo užfiksuotas 1 % nuosmukis. Medienos pramonę toliau slėgė menka statybų veikla, kurią lėmė nuolat aukštos palūkanų normos Europoje ir JAV. Dėl to medienos pramonės atstovai sumažino kainas. ES medienos, taip pat medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gaminių gamintojų kainos 2024 m. sumažėjo 2,2 %. Panašiai ir JAV medienos bei medienos gaminių gamintojų kainų indeksas sumažėjo 1,4 %.
Nors padėtis vis dar yra trapi, 2025 m. pirmąjį pusmetį sektorius pradėjo atsigauti, o tai daugiausia lėmė statybų veikla. Tikimasi, kad ši tendencija tęsis ir 2026 m., o tai bus naudinga apvalios medienos gamintojams, kurie daugiausia įsikūrę Europos Sąjungoje (12 % pasaulinės apvalios medienos gamybos apimties), tarp kurių pirmauja Vokietija, Švedija, Suomija ir Prancūzija. JAV (11 %), Indija (9 %), Kinija (8 %) ir Brazilija (8 %) užbaigia penketuką, o kartu jos sudaro daugiau nei 50 % pasaulinės apvalios medienos gamybos. Apvali mediena paprastai skirstoma į tris tipus, kurie nustatomi pagal kokybę, medžio dalį ir rūšį. Kiekviena iš šių kategorijų skirstoma į tris pagrindines naudojimo sritis, iš kurių svarbiausia – medienos energija, kuri daugiausia naudojama šilumai gaminti ir sudaro apie pusę pasaulinės apvalios medienos produkcijos. Dėl savo atsinaujinančio pobūdžio ir anglies neutralumo, kai mediena ruošiama tvariai, ji tampa vis vertingesnė vykstant perėjimui prie žaliosios energijos. Šią tendenciją atspindi iš medienos atliekų gaminamų medienos granulių gamybos apimčių augimas. Nuo 2019 iki 2023 m. pasaulinė gamyba augo vidutiniškai 2,9 % per metus. Vis dėlto, nepaisant šio segmento svarbos, pasaulinės medienos rinkos iš esmės lieka nepaveiktos pokyčių medienos energijos sektoriuje. Tai visų pirma lemia tai, kad ši mediena naudojama beveik išimtinai vidaus rinkoje – pasaulinis eksportas sudaro tik apie 0,3 % gamybos – ir tai, kad ši kategorija tiesiogiai nekonkuruoja su kitomis pramoniniam naudojimui skirtų apvaliųjų rąstų rūšimis.
Antroji medienos kategorija – pjautinė mediena (JAV ir Kanadoje vadinama „lumber“), kuri sudaro 28 % apvalios medienos produkcijos. Ji skirstoma į spygliuočių medieną, pavyzdžiui, pušies, eglės ir kėnio, kuri plačiai naudojama statybiniams karkasams, ir lapuočių medieną, pavyzdžiui, ąžuolo, klevo ir riešuto, kuri labiausiai tinka grindims ir baldams gaminti. Europos Sąjungoje tikimasi, kad pirmieji statybų sektoriaus atsigavimo požymiai, kuriuos rodo atsigavęs gyvenamųjų namų statybos leidimų skaičius 2025 m. pirmąjį pusmetį, lems didesnę pjautinės medienos paklausą. Be to, tikimasi, kad statybos leidimų skaičiaus augimo tendencija tęsis, ją rems tolesnis pinigų politikos švelninimas, numatomas 2025 m. antrąjį pusmetį. Tuo tarpu JAV, nepaisant sektoriaus sunkumų, lėtas, bet nuolatinis pinigų politikos švelninimas, prognozuojamas visais 2026 m., taip pat būsto trūkumas gali paskatinti statybų veiklą. Tai galėtų paremti JAV pjūklinių veiklą, kuri per pastaruosius ketverius metus stagnavo arba net šiek tiek mažėjo. Priešingai, Kinijos statybų sektorius greičiausiai išliks vangus.
Neatsižvelgiant į bet kokį ciklinį atsigavimą, medienos paklausą vis labiau stiprina jos, kaip su tvaraus vystymosi tikslais suderintos medžiagos, pozicionavimas. Mediena vis labiau populiarėja kaip alternatyva plienui stogo konstrukcijose ir kituose statybos elementuose. Šie pokyčiai būtų ypač palankūs spygliuočių medieną eksportuojančioms šalims, nes šis produktas sudaro du trečdalius visos medienos produkcijos. Remiantis „ReportLinker“ duomenimis, ES užima pirmąją vietą, sudarydama beveik pusę pasaulinio spygliuočių medienos eksporto, po jos eina Kanada (22 %) ir Rusija (16 %).
Celiuliozinei medienai (18 % apvalios medienos produkcijos) skirta paklausa gali sumažėti. Ši kategorija daugiausia naudojama medienos plaušienai, taip pat popieriui ir popieriaus gaminiams gaminti. Tokių produktų, ypač popierinių pakuočių (70 % popieriaus gaminių apimties), vartojimo augimas gali sulėtėti dėl pasaulinės ekonomikos ir prekybos augimo sulėtėjimo 2025 ir 2026 m.
Padidėjusi medienos kainų svyravimų rizika
Tikimasi, kad gerėjantys paklausos pagrindiniai rodikliai paskatins, nors ir nežymią, medienos bei medienos gaminių kainų augimo tendenciją. Po dvejų metų nuosmukio pasaulinės medienos kainos pradėjo atsigauti. 2022–2024 m. sumažėjusios 14,5 %, TVF pagrindinių prekių kainų indeksas medienai, apimantis kietąją ir minkštąją pjautinę medieną, 2025 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,5 %. Šie pagrindiniai rodikliai išlieka apskritai silpni, todėl riboja bet kokio reikšmingo kainų kilimo pasauliniu mastu galimybes.
Tačiau JAV prekybos priemonės, nukreiptos prieš medieną ir medienos gaminius, galėtų daryti spaudimą vidaus kainoms kilti. 2025 m. kovo mėn. JAV administracija pagal Prekybos plėtros akto 232 straipsnį pradėjo tyrimą dėl medienos ir medienos gaminių (įskaitant baldus) importo. Po to buvo įvesti muitai spygliuočių medienos ir tam tikrų medinių baldų importui. Šie muitai įsigaliojo 2025 m. spalio 14 d., o 2026 m. sausio 1 d. numatytas papildomas baldams taikomų muitų padidinimas. Spygliuočių medienos muitai pirmiausia daro poveikį Kanadai, iš kurios į JAV importuojama apie 80 % spygliuočių medienos. Nors tikimasi, kad šis importas bus atleistas nuo naujų muitų pagal prekybos susitarimą (USMCA), 2025 m. vasarą JAV vyriausybė padidino kompensacinius ir antidempingo muitus Kanados spygliuočių medienai. Dėl to daugumai Kanados įmonių bendras tarifų dydis padidėjo nuo 14,34 % iki 25,19 %. Kalbant apie medinius baldus, labiausiai nukentėjo Vietnamo, Kinijos ir Meksikos ekonomikos. Pranešimai apie naujus tarifus gali sukelti didesnį kainų svyravimą. Pavyzdžiui, prezidento Donaldo Trumpo, kuris grasino įvesti 25 % tarifą visoms Kanados prekėms, išrinkimas prisidėjo prie medienos kainų augimo spaudimo JAV. 2025 m. pirmojo ketvirčio metu Čikagos prekių biržoje 2025 m. rugsėjo mėn. ateities sandorių kainos šoktelėjo beveik 25 %.
Tuo tarpu kitoje pasaulio pusėje 2025 m. gruodžio 30 d. įsigalios Europos Sąjungos reglamentas dėl miškų kirtimo prevencijos (EUDR), kuris reglamentuoja regiono prekybą, ypač mediena ir medienos gaminiais. Reglamentu siekiama užtikrinti, kad ES vartojami ir iš jos eksportuojami produktai neprisidėtų prie pasaulinio miškų kirtimo ar miškų būklės blogėjimo. Šis reglamentas taip pat apima tokias prekes kaip kava ar palmių aliejus, todėl jis turės įtakos ES prekybai mediena ir jos produktais. Dėl būtinų investicijų, ypač į atsekamumo technologijas, atitiktis reikalavimams greičiausiai lems didesnes išlaidas medienos įmonėms tiek ES viduje, tiek už jos ribų. ES viduje EUDR apsunkins importą, o tai gali sukelti tiekimo grandinės sutrikimus.
Kita vertus, pasaulinis atšilimas taip pat prisideda prie medienos kainų svyravimų. Aukštesnės temperatūros didina miškų gaisrų dažnumą ir intensyvumą, o tai daro didelį poveikį žaliavinės medienos tiekimui. Pasaulio išteklių instituto duomenimis, pastaraisiais metais gaisrų aktyvumas smarkiai išaugo, o 2024 m. taps ekstremaliausiais metais miškų gaisrų atžvilgiu, viršydami ankstesnį rekordą, pasiektą 2023 m. Pasaulinis atšilimas taip pat daro įtaką medienos pasiūlai, nes skatina invazinių rūšių ir miškų ligų atsiradimą bei išlikimą.
Skirtingas jautrumas medienos kainų svyravimams
Žaliavinės medienos ir pjautinės medienos kainų kilimas gali kelti riziką tolesnės medienos tiekimo grandinės įmonėms. Atsižvelgiant į atsigaujančią, nors ir trapią, paklausą, įmonės gali susidurti su sunkumais visiškai perkelti didesnes sąnaudas klientams, o tai lemia pelno maržos suspaudimą. Ši rizika yra ypač didelė šalyse, kurios labai priklauso nuo žaliavinės arba šiek tiek apdorotos medienos importo. Nors kelios Azijos šalys turi vidaus miškų išteklių, jos importuoja šiek tiek apdorotą medieną, o vėliau eksportuoja medienos gaminius, pavyzdžiui, fanerą arba iš medžio pagamintus stalo ir virtuvės reikmenis. Ši priklausomybė nuo importo apribojo, kokiu mastu Azijos įmonės pasinaudojo pasauliniu medienos kainų šuoliu 2021 ir 2022 m. Remiantis medienos pramonėje veikiančių biržoje kotiruojamų įmonių duomenimis, pastebima, kad per šį laikotarpį regiono vidutinė EBITDA marža, palyginti su vidurkiu iki COVID-19 pandemijos, padidėjo mažiau nei dviem procentiniais punktais – nuo 9,4 % 2015–2019 m. iki 11,3 % 2021 m.
Šio sektoriaus Europos įmonės labiau pasinaudojo šiuo kainų šuoliu. Keletas šio regiono šalių, įskaitant Švediją, Suomiją ir Vokietiją, eksportuoja minimaliai apdorotą medieną. Dėl to regiono mediana EBITDA marža padidėjo nuo vidutiniškai 12,2 % 2015–2019 m. laikotarpiu iki 15,5 % 2021 m.
Tačiau labiausiai iš šios tendencijos pasipelno Šiaurės Amerikos įmonės. Jos taip pat labai priklauso nuo minimaliai apdorotos medienos eksporto, ypač Kanadoje, kuri yra pjautinės medienos grynasis eksportuotojas. 2021 m. regiono medienos sektoriaus vidutinė EBITDA marža šoktelėjo iki 20 %, palyginti su 10,4 % 2015–2019 m. laikotarpiu. Tačiau kai kurie segmentai tebėra pažeidžiami žaliavų kainų infliacijos. Pavyzdžiui, JAV, nors pjautinės medienos (kuri visur kitur pasaulyje, išskyrus JAV ir Kanadą, vadinama „timber“) gamintojų kainos 2025 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pakilo beveik 7 %, stalių gaminių kainos išliko stabilios, o faneros kainos netgi sumažėjo (-2 %).
Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. spalis
Mediena
