Popierius

2024 m. popieriaus pramonė vėl ėmė augti: celiuliozės gamyba, celiuliozės kainos ir popieriaus gaminių produkcija padidėjo atitinkamai 2 %, 5 % ir 4 %. Šį nuosaikų atsigavimą pirmiausia lėmė atsinaujinusi paklausa iš klientų pramonės šakų po kelių ketvirčių, kuriuos ženklino atsargų mažinimas dėl sumažėjusio namų ūkių vartojimo ir pramonės gamybos.

Tačiau atrodo, kad šis atsigavimas bus trumpalaikis. 2024 m. antroje pusėje pasirodė sulėtėjimo požymiai, o iki 2025 m. pirmojo pusmečio popieriaus masės ir popieriaus gaminių gamyba ėmė mažėti keliose rinkose, įskaitant Braziliją, Kanadą ir Švediją. Atsižvelgiant į blogėjančias pasaulio ekonomikos perspektyvas – kurias dar labiau pablogino D. Trumpo administracijos muitų politika – tikimasi, kad gamyba ir kainos 2025 m. išliks stabilios, o rizika bus susijusi su neigiamomis tendencijomis.

Be to, atsižvelgiant į pramonės iššūkius – nuo padidėjusių energijos sąnaudų ir stiprėjančios pigių gamintojų konkurencijos iki didėjančio ekstremalių oro reiškinių poveikio ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų – lėtesnis augimas vis dėlto galėtų paskatinti seniai laukiamą konsolidaciją. Ši tendencija jau įgavo pagreitį pastaraisiais metais, kaip rodo tokie dideli sandoriai kaip „Smurfit“ ir „WestRock“ susijungimas bei „International Paper“ įsigijimas „DS Smith“.

Ilgalaikėje perspektyvoje bendra popieriaus plaušienos ir popieriaus gaminių gamyba toliau augs iš esmės proporcingai BVP, nes pagrindiniuose segmentuose vyraus skirtingos tendencijos: tikimasi, kad grafinio popieriaus gamyba toliau mažės dėl skaitmeninimo; popierinės pakuotės ir toliau priklausys nuo pramoninės gamybos; o higieninio popieriaus paklausa išliks stipri dėl jo būtinumo ir didėjančių namų ūkių pajamų.

Atotrūkis tarp popieriaus plaušienos gamybos (pradinio etapo) ir popieriaus gaminių gamybos (galutinio etapo)

Popieriaus pramonė apima popieriaus plaušienos gamybą ir jos perdirbimą į popierines pakuotes, grafinį popierių bei higienos popieriaus gaminius. Popieriaus įmonės veikia tiek pirminėje grandinėje (popieriaus plaušiena), tiek galutinėje grandinėje (popieriaus gaminiai), tiek visoje popieriaus vertės grandinėje (vertikali integracija). Popieriaus pramonė daugiausia yra vietinė arba regioninė dėl didelių transportavimo išlaidų, susijusių su popieriaus gaminių dideliu tūriu ir svoriu, todėl ekonomiškiau gaminti ir platinti vietoje. Vertikaliai integruotos popieriaus įmonės kontroliuoja daugiau nei du trečdalius pasaulinės popieriaus plaušienos gamybos, o plaušienos gamyklos, siekiant efektyvumo, veikia netoli popieriaus fabrikų. Likęs trečdalis, vadinamas rinkos plaušiena, parduodamas tarptautinėse rinkose, siekiant patenkinti miškininkystės išteklių trūkumą patiriančių šalių ir tik pasroviui veikiančių įmonių poreikius. Nors popieriaus plaušienos kainų lygis skirtinguose regionuose skiriasi dėl kokybės klasių, savybių ir veiklos sąnaudų skirtumų, apskritai visose pagrindinėse gamybos regionuose kainos paprastai kinta pagal panašias tendencijas. Kadangi Kinija pagamina beveik trečdalį visų popieriaus gaminių, ši šalis yra pagrindinė pasaulinės popieriaus plaušienos rinkos varomoji jėga.

Popieriaus plaušienos gamyba ir kainos 2025 m. turėtų stabilizuotis po nedidelio atsigavimo 2024 m.

2024 m. pasaulinė popieriaus plaušienos gamyba išaugo 2 %, o tai reiškia nedidelį, bet reikšmingą atsigavimą po staigaus 6 % nuosmukio, užfiksuoto 2023 m. Šis poslinkis signalizavo ilgalaikio atsargų mažinimo ciklo pabaigą tolesnėse pramonės šakose, kurios didžiąją praėjusių metų dalį praleido prisitaikydamos prie silpnesnio namų ūkių vartojimo ir vangios pramoninės veiklos pagrindinėse rinkose. 2023 m. gamyba vos pasiekė priešpandeminį lygį, tačiau paklausa išliko nedidelė, todėl popieriaus gamintojai buvo priversti mažinti užsakymus ir atsargas. Šis paklausos atsigavimas turėjo teigiamą poveikį popieriaus plaušienos kainoms (+5 % 2024 m.), tačiau tai nekompensavo 2023 m. nuosmukio (-7 %).

Prognozuojame, kad 2025 m. tiek popieriaus plaušienos gamyba, tiek kainos išliks stabilios. Jau 2024 m. antroje pusėje abu rodikliai pagrindinėse rinkose, įskaitant Šiaurės Ameriką, Braziliją ir Skandinaviją, pradėjo prarasti pagreitį, o 2025 m. pirmąjį pusmetį toliau lėtėjo (kainos) ir buvo užfiksuotas neigiamas augimas (gamyba). JAV muitų politikos sukeltas 2025 m. ekonominių perspektyvų pablogėjimas ir padidėjęs neapibrėžtumas lems mažesnę popierinių pakuočių, o galiausiai ir popieriaus plaušienos paklausą, turint omenyje, kad pakuotėms tenka apie 70 % plaušienos gamybos.

Silpnėjančios perspektyvos dar labiau apsunkina iššūkius, su kuriais susiduria popieriaus plaušienos gamintojai Šiaurės pusrutulyje, įskaitant JAV, Kanadą, Skandinaviją ir Japoniją, kurių dalis pasaulinėje gamyboje per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo, o pranašumą įgijo Pietų pusrutulio rinkos dalyviai, tokie kaip Brazilija, Indonezija, Urugvajus ir Čilė. Šie nauji gamintojai ne tik aprūpina struktūriškai celiuliozės trūkumą patiriančias šalis, pavyzdžiui, Kiniją, Japoniją ir Indiją, bet ir vis labiau konkuruoja dėl rinkos dalies Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

Be intensyvios konkurencijos iš pigių gamintojų pusės, celiuliozės gamintojai turi susidurti su nuolat aukštomis energijos sąnaudomis – ypač tie, kurie eksploatuoja gamyklas Europoje ir Azijoje, taip pat tie, kurie neturi efektyvių kogeneracijos sistemų arba priklauso nuo didmeninių energijos rinkų. Dar vienas susirūpinimą keliantis veiksnys – didėjanti vertikaliai integruotų popieriaus bendrovių, kurios veikia ir kaip klientai, ir kaip konkurentai, konsolidacija. Tarp žymiausių pavyzdžių – „International Paper“ įsigijimas „DS Smith“ ir „Smurfit Kappa“ susijungimas su „WestRock“ 2024 m. pirmąjį pusmetį.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos miškų kirtimo reglamento (EUDR), kuris iš pradžių turėjo visiškai įsigalioti 2025 m. sausio mėn., įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2026 m., siekiant suteikti įmonėms daugiau laiko pasiruošti ir įvykdyti jo reikalavimus. Pagal šį reglamentą įmonės turės užtikrinti, kad jų popieriaus produktai nebūtų gaunami iš miškų kirtimo vietovių, siekiant skatinti tvaresnę veiklą visoje pramonės šakoje. Nors tai gali būti naudinga įmonėms, taikančioms griežtus žaliavų įsigijimo standartus, taip pat tikimasi, kad dėl to padidės atitikties užtikrinimo išlaidos, sudėtingės tiekimo grandinės valdymas ir galbūt bus apribota prieiga prie rinkos tiek Europos importuotojams, tiek tarptautiniams eksportuotojams, kurie neatitiks ES reikalavimų. EUDR yra naujausias svarbus žingsnis ES pastangose skatinti popieriaus pramonės tvarumą.

Popieriaus gaminiai: popierinės pakuotės atsigauna, grafinio popieriaus rinka mažėja, o higienos popieriaus gaminiai išlieka atsparūs

2024 m. popieriaus pramonė pagamino apie 428 mln. tonų popierinių gaminių – tai 4 % daugiau nei 2023 m. Urugvajus (+14 %) ir Čilė (+11 %) pranoko kitus pagrindinius gamintojus, kurių gamybos augimas svyravo nuo 0 iki 6 %.

Popierinės pakuotės sudaro 70 % popierinių gaminių apimties. Kadangi popierius naudojamas labai įvairiose pramonės šakose tiek pirminėms pakuotėms (pakuotėms, tiesiogiai liečiančioms prekes), tiek antrinėms ir tretinėms pakuotėms (pakuotėms, naudojamoms sandėliavimui ir transportavimui), gamyba iš esmės atitinka pramoninės gamybos ir pasaulinės prekybos tendencijas. Panašiai kaip ir popieriaus plaušienos atveju, popieriaus gaminių gamyba smarkiai atsigavo nuo 2023 m. antrojo pusmečio iki 2024 m. antrojo pusmečio pradžios, o vėliau prarado pagreitį.

Grafinis popierius, sudarantis 20 % popieriaus gaminių apimties, pasiekė aukščiausią lygį 2007 m. ir nuo tada nuolat mažėja – per pastarąjį dešimtmetį gamyba sumažėjo trečdaliu. Skaitytojų, perkančių spausdintus laikraščius, skaičiaus mažėjimas ir spausdinimo popieriaus vartojimo sumažėjimas dėl ekonomikos skaitmeninimo yra galingos ir ilgalaikės tendencijos; gamybos duomenys, jei tokie yra, rodo, kad 2024 m. ši tendencija nesikeitė. Specializuotų rinkos dalyvių prioritetas – strategijos, skirtos pertekliniams gamybos pajėgumams mažinti, kasmet uždarant 3–6 % popieriaus fabrikų brandžiose ekonomikose, bei pelningesnių ir perspektyvesnių nišinių rinkų paieška. Vis dėlto gamybos linijų perorientavimas iš grafinio popieriaus į pakavimo popierių gamybą galėtų padidinti perteklinius gamybos pajėgumus šioje gretimoje produktų rinkoje.

Palyginti su tuo, higienos popieriaus gaminiai, sudarantys 10 % popieriaus produktų apimties, yra atsparesni ekonomikos ciklams dėl to, kad jų pirkimas dažniausiai yra būtinas, o ne savanoriškas. Vienam gyventojui tenkantis suvartojimas yra glaudžiai susijęs su namų ūkių pajamų lygiu: per pastarąjį dešimtmetį pasaulinė gamyba išaugo 25 %, daugiausia dėl Kinijos (+44 %), Brazilijos (+35 %), Meksikos (+22 %), Lenkijos (+70 %) ir Indijos (+290 %) augimo. Higienos prekės žymiai skiriasi nuo likusios rinkos dalies, nes daugiausia tai yra vartojimo prekės, parduodamos per didmeninės prekybos tinklus. 2024 m. vėlgi didžiausi gamintojai, įskaitant „Kimberly Clark“, „Oji Paper“, „Essity“, „Unicharm“, „Hengan International“ ir „Ontex“, pasiekė geresnių rezultatų nei popieriaus pramonė apskritai, pranešdami apie spartesnį pardavimų augimą ir iš esmės stabilias bendrąsias maržas.

2025 ir 2026 m. prognozuojame, kad ilgalaikės tendencijos išliks ir toliau skatins higieninių popieriaus gaminių pardavimus, tačiau dar labiau sumažins grafinio popieriaus pardavimus. Popierinių pakuočių pardavimai 2025 m. geriausiu atveju turėtų išlikti stabilūs, o 2026 m. turėtų šiek tiek augti, tačiau gali pasikartoti nauji svyravimų epizodai (atsargų kaupimas, atsargų išpardavimas), kuriuos išprovokuos JAV muitų politikos pokyčiai.

Paskutinis atnaujinimas: 2025 m. liepos mėn.