Istoriškai žemas vandens lygis Reino ir Dunojaus upėse trikdo krovinių transportą, apsunkina dalies energetikos infrastruktūros veiklą ir didina spaudimą įvairiems Europos pramonės sektoriams. Nors artimiausiu metu reikšmingo vandens lygio kilimo nesitikima, šios situacijos poveikis gali išlikti dar kelis mėnesius ir neigiamai paveikti pažeidžiamiausių Europos ekonomikų augimą.
Pagrindiniai skaičiai
- 8 cm: rugpjūčio 18 d. Reino upės vandens lygis ties Kaubu nukrito iki vos 8 cm. Tai gerokai mažiau nei 78 cm riba, nuo kurios laivyba pradeda būti ribojama, ir žemiau ankstesnio rekordiškai žemo 25 cm lygio, užfiksuoto 2018 m.
- 20 proc.: rugpjūčio pradžioje Reino upe plaukiojančios baržos galėjo gabenti tik apie 20 % įprasto krovinio kiekio.
- 72 proc.: tiek Europos vidaus vandens kelių transporto sudaro Reino (60 %) ir Dunojaus (12 %) upių transporto srautai.
- Iki 0,4 proc. punkto mažesnis augimas: per ankstesnį didelio masto žemo vandens lygio laikotarpį 2018 m. Vokietijos realusis BVP augimas sumažėjo 0,3-0,4 proc. punkto.
Europos upėse fiksuojamas istoriškai žemas vandens lygis
Jau kelis mėnesius Europą alina neįprastai karšti ir sausi orai, dėl kurių smarkiai sumažėjo daugelio upių vandeningumas. Ypač ryškiai tai jaučiama Reino ir Dunojaus upėse, kurios yra vieni svarbiausių žemyno transporto ir ekonominės veiklos arterijų. Rugpjūčio pradžioje Reino vandens lygis ties Kaubo matavimo stotimi Vokietijoje pasiekė naują istorinį minimumą, o kai kuriuose Dunojaus ruožuose Vengrijoje ir Rumunijoje taip pat užfiksuotas dar neregėtas vandens lygio kritimas.
Ši situacija kelia ne tik aplinkosauginių problemų. Vis labiau ryškėja ir ekonominės pasekmės: žemas vandens lygis trikdo krovinių gabenimą, apsunkina kai kurių energetikos objektų veiklą ir daro poveikį pramonės sektoriams, kurių veikla priklauso nuo šios infrastruktūros.
Logistikos krizė, kelianti grėsmę tiekimo grandinėms
Nors vidaus vandens kelių transportas sudaro palyginti nedidelę Europos krovinių pervežimo dalį, kai kuriose šalyse, per kurias teka Reinas ir Dunojus, jo reikšmė yra itin didelė. Vokietijoje vidaus vandenų transportu gabenama 5,4 proc. visų krovinių, o Rumunijoje ši dalis siekia net 19,2 proc.
Galimybės perkelti krovinius į kitas transporto rūšis yra ribotos. Vienas upių laivas gali gabenti beveik 2 000 tonų krovinių, kai tuo tarpu krovininis traukinys gali pervežti iki 1 500 tonų, o autocisterna – vos apie 25 tonas.
Žemo vandens lygio pasekmės jau akivaizdžios tiek pagal pervežamų krovinių apimtis, tiek pagal transportavimo kaštus.
Rugpjūčio pradžioje kai kurios Reino upe plaukiojančios baržos galėjo gabenti tik apie 20 proc. savo įprasto krovinio kiekio. Tam tikruose Dunojaus ruožuose vežėjai taip pat buvo priversti mažinti krovinius, o Rumunijos upės atkarpoje kroviniai sumažėjo net iki 40 proc.
Per ankstesnę didelę sausrą 2018 m. vidaus vandenų transporto kainos smarkiai išaugo: birių sausų krovinių gabenimo kaštai padidėjo maždaug 2,5 karto, o skystųjų krovinių – net iki 4,5 karto. Tam įtakos turėjo krovinio svorio apribojimai ir papildomi mokesčiai, kuriuos taikė transporto operatoriai.
Energetikos sektorius Vidurio Europoje taip pat patiria spaudimą
Sausros padariniai neapsiriboja vien transporto sektoriumi. Dunojus atlieka svarbų vaidmenį aušinant kai kurias atomines elektrines, todėl sumažėjęs vandens lygis tiesiogiai veikia jų veiklą. Vengrijoje ir Rumunijoje dėl žemo vandens lygio jau sutriko Pakšo (Paks) ir Černavodos (Cernavodă) atominių elektrinių darbas. Tai vienintelės branduolinės elektrinės šiose šalyse, pagaminančios apie 40 proc. Vengrijos ir 20,5 proc. Rumunijos elektros energijos.
Siekdami kompensuoti sumažėjusią gamybą, operatoriai priversti importuoti elektros energiją arba labiau pasikliauti dujinėmis elektrinėmis, kurių eksploatacija yra brangesnė. Nors artimiausiu metu didelio masto elektros tiekimo sutrikimų nesitikima, ši situacija didina energijos kainas ir dar labiau apsunkina regioninių rinkų padėtį. Pavyzdžiui, Rumunijoje importuojama elektra kainuoja 2-2,5 karto daugiau nei šalyje pagaminta elektros energija.
Be to, Vengrijos ir Rumunijos vyriausybės jau ėmėsi priemonių laikinai sumažinti elektros energijos vartojimą kai kuriems didiesiems pramonės vartotojams, siekdamos sumažinti apkrovą energetikos sistemai. Šie apribojimai ypač paveikė daug energijos naudojančias pramonės šakas, tokias kaip automobilių gamyba, chemijos pramonė ir statybinių medžiagų sektorius, todėl tikimasi, kad rugpjūtį jų veiklos apimtys sumažės.
Vokietijos chemijos pramonė – tarp labiausiai paveiktų sektorių
Vokietijos chemijos pramonė, kurios didelė dalis įmonių yra įsikūrusios prie Reino upės, yra vienas nuo upių transporto labiausiai priklausomų sektorių.
Šį pažeidžiamumą gerai iliustruoja BASF gamykla Liudvigshafene (Ludwigshafen). Į pietus nuo kritinio Kaubo taško įsikūrusi įmonė apie 40 proc. savo krovinių transportuoja upių baržomis. Jei vandens lygis ir toliau mažėtų, galėtų dar labiau sutrikti susisiekimas su pagrindiniais Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno uostais, kurie yra itin svarbūs bendrovės tiekimo grandinei.
Šis iššūkis kyla tuo metu, kai Vokietijos chemijos pramonė jau susiduria su aukštų energijos kainų ir mažėjančio konkurencingumo problemomis. Nuo 2018 m. šio sektoriaus gamybos apimtys sumažėjo maždaug 20 proc., todėl papildomi logistikos trikdžiai gali dar labiau apsunkinti jo padėtį.
Augantis Europos ekonomikos pažeidžiamumas
Trumpuoju laikotarpiu hidrologinės prognozės reikšmingo situacijos pagerėjimo nežada. Reino upėje sezoninis žemo vandens lygio laikotarpis paprastai tęsiasi iki rudens, todėl tikėtina, kad transporto ir logistikos trikdžiai išliks ir artimiausiomis savaitėmis. Platesniu mastu mažėjanti sniego danga, tirpstantys ledynai ir vis dažnėjančios ekstremalios karščio bangos gali lemti, kad tokie reiškiniai ateityje kartosis vis dažniau.
Ši situacija primena, kaip svarbu verslui ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams klimato rizikas įtraukti į logistikos, pramonės ir energetikos strateginį planavimą. Įmonėms, kurios priklauso nuo vidaus vandens kelių transporto, šiandieninis iššūkis jau neapsiriboja vienkartiniu reagavimu į konkretų sausros laikotarpį. Vis svarbesni tampa tiekimo grandinių diversifikavimo klausimai ir gebėjimas prisitaikyti prie vis dažnesnių klimato kaitos sukeltų sutrikimų.
Žemas vandens lygis Reino ir Dunojaus upėse rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai jau nebėra vien aplinkosaugos problema. Jie tampa ekonominiu veiksniu, galinčiu vienu metu paveikti logistiką, energetiką ir pramonės veiklą.
Dabartinė situacija kelia dar didesnį susirūpinimą, nes ji susiklostė anksčiau ir yra intensyvesnė nei 2018 m., kai Europos ekonomikos augimo perspektyvos buvo palankesnės.
– sako „Coface“ ekonomistė Eve Barré.
