Vasaros pradžioje kilę nuogąstavimai pasitvirtino: geopolitinė padėtis pasaulyje ne tik nepagerėjo, bet ir dar labiau pablogėjo. Išaugusi įtampa didina spaudimą žaliavų kainoms, apsunkina finansines sąlygas ir neigiamai veikia visą ekonomiką. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, „Coface“ sumažino 3 šalių rizikos vertinimus, o 4 šalių – pagerino. Taip pat buvo pakeisti 20 verslo sektorių rizikos vertinimai: 12 sektorių rizika įvertinta kaip didesnė, o 8 – kaip mažesnė.
Svarbiausi skaičiai
- 0,5 procentinio punkto – tiek dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali sulėtėti pasaulio ekonomikos augimas 2026 ir 2027 m.
- 100 JAV dolerių už barelį – šią ribą naftos kaina peržengė rugsėjį.
- 2,6 proc. – tiek, „Coface“ prognozėmis, pasaulio ekonomika augs 2027 m., palyginti su 2,5 proc. augimu 2026 m.
Ekonomika susiduria su didėjančia infliacija
Atsinaujinęs konfliktas tarp Irano ir JAV bei Rusijos ir Ukrainos karas sukėlė didelę įtampą tiekimo grandinėse ir paskatino staigų žaliavų kainų augimą. Nors per Hormūzo sąsiaurį eksportuojamos naftos kiekis gerokai išaugo, o prekybos maršrutai buvo pertvarkyti, naftos kainos pakilo daugiau kaip 50 proc., o gamtinių dujų beveik 100 proc. Metalų kainos išlieka aukštos, o dėl atakų prieš Juodosios jūros uostų terminalus ir vasarą Europą užklupusių karščio bangų smarkiai pabrango žemės ūkio žaliavos. Kviečių kainos per metus išaugo net 40 proc.
Šie pokyčiai vėl sustiprino nuogąstavimus dėl naujos infliacijos bangos ir paskatino centrinius bankus didinti bazines palūkanų normas. JAV Federalinis rezervų bankas, kaip ir Europos Centrinis Bankas (ECB), padidino palūkanų normas 25 baziniais punktais (0,25 procentinio punkto). Tai dar labiau sugriežtino pasaulines finansines sąlygas. Nuo sausio viduryje pasiekto žemiausio lygio JAV doleris kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu sustiprėjo daugiau kaip 6 proc., o ilgalaikės palūkanų normos daugumoje pagrindinių valiutų zonų nuo vasario pabaigos pakilo daugiau kaip 100 bazinių punktų.
Kol kas pasaulio ekonomika išlieka atspari šiems iššūkiams. Prie to ypač prisideda investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir su jomis susijęs turto vertės augimas. Vis dėlto rizikų daugėja, todėl „Coface“ nekeičia savo prognozių: 2026 m. pasaulio ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc. (2025 m. siekė 2,8 proc.), o 2027 m. stabilizuotis ties 2,6 proc.
Šalių ir sektorių rizika: pabloginti trijų Artimųjų Rytų šalių vertinimai, didėja spaudimas žemės ūkio ir maisto sektoriui
Prognozuojama, kad 2026 m. Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir kitose Persijos įlankos šalyse ekonomika gali smukti. Saudo Arabijai (A3 → A4) didelę grėsmę kelia išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą ir pagrindinius eksporto maršrutus. Tuo tarpu Jungtiniai Arabų Emyratai (A2 → A3) ir Kataras (A3 → A4) yra ypač pažeidžiami dėl didelės priklausomybės nuo prekybos per Hormūzo sąsiaurį.
Šešiose šalyse pablogintas žemės ūkio sektoriaus rizikos vertinimas. Europoje – Prancūzijoje, Austrijoje ir Lenkijoje – tam didžiausią įtaką turėjo ekstremalūs 2026 m. vasaros orai. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje pagrindinė rizika susijusi ne su vietos gamybos sunkumais, o su didele priklausomybe nuo maisto produktų importo. Argentinoje sektoriaus padėtis taip pat išlieka sudėtinga: dalis žemės ūkio įmonių bankrutavo, sąnaudos išlieka didelės, o pelno maržos mažėja.
Pasaulio ekonomika auga nevienodu tempu
- JAV ekonomika išlieka stabili. Ją palaiko gyventojų vartojimas, investicijos į dirbtinį intelektą ir stipri darbo rinka. Nedarbo lygis siekia vos 4 proc.
- Europos ekonomikos rezultatai šiek tiek geresni, nei tikėtasi. Prie to daugiausia prisideda stabilios Vokietijos ir Ispanijos ekonomikos, nors nerimą vis dar kelia Prancūzijos viešųjų finansų būklė.
- Azijoje ekonomikos augimas nevienodas. Vietnamas (8,4 proc.) ir Indija (7,5 proc.) sparčiai auga dėl investicijų į infrastruktūrą ir su dirbtiniu intelektu susijusias technologijas. Tuo tarpu Kinijoje silpnėja vidaus paklausa, o Tailando ir Filipinų ekonomikoms sunkumų kelia didėjančios energijos kainos.
- Afrikoje ir Lotynų Amerikoje didžiausia rizika išlieka aukšta infliacija, kurią skatina brangstantys žemės ūkio produktai ir energija. Prie kainų augimo ypač prisideda El Ninjo (El Niño) klimato reiškinio poveikis.
Ilgai trunkantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl kelia grėsmę, kad gali įvykti dar vienas pasaulinis infliacijos šokas.
Didėjančios energijos, žaliavų ir transporto išlaidos verčia centrinius bankus laikytis ribojančios pinigų politikos, o tai daro padėtį vis sudėtingesnę labiausiai pažeidžiamoms šalių vyriausybėms ir įmonėms.
Jean-Christophe Caffet, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas.
