Numatoma, kad 2026 m. įmonių bankrotų skaičius vėl šiek tiek kils, nors finansavimo kaštai pamažėle mažėja. Regimybė, kad padėtis stabilizavosi, slepia vis dar be galo trapią situaciją, ypač statybos, chemijos ir tekstilės sektoriuose. Paskolų verslui palūkanų kilstelėjimas vos 25 baziniais punktais sutrikdytų šią mažėjančią tendenciją.
Svarbiausi skaičiai
- +2,8 proc.: numatomas bankrotų skaičiaus pasaulyje augimas 2026 m.
- +2 proc.: numatomas bankrotų skaičiaus didėjimas Prancūzijoje (atitinka naujai steigiamų įmonių rodiklį) ir Jungtinėje Karalystėje.
- +4 proc.: tiek bankrotų skaičius, kaip manoma, augs Jungtinėse Valstijose, ir tai lems neseniai priimtų politikos pokyčių, pvz., muitų tarifų, kurių išlaidas stengiasi dengti Amerikos įmonės, pažeidžiami sektoriai.
- +1 proc.: prognozė Vokietijai, kurioje, nepaisant dosnių vyriausybės numatytų skatinimų priemonių, privataus sektoriaus aktyvumas išlieka menkas.
- –2 proc.: numatomas bankrotų skaičiaus mažėjimas Italijoje, kurį lems mažėjantis šalyje veikiančių įmonių skaičius.
- –3 proc.: numatomas mažėjimas Ispanijoje, kurį palaiko sustiprėjęs makroekonominis pagreitis.
- 25 baziniai punktai: kritinė riba, kuri nulemtų bankrotų skaičiaus visame pasaulyje augimą, taip siekiant išvengti ekonomikos augimo sulėtėjimo ir sulaikyti platesnio masto bankrotų skaičiaus augimą ties +4-5 proc. 2026 m.
„Nors 2026-iaisiais situacija nepasitaisys, šie metai turėtų leisti atsikvėpti. Bankrotų nemažės – tiesiog jų skaičiaus augimas liausis greitėjęs.
Jeigu palūkanų normos pradėtų kristi ne taip greitai, kaip tikėtasi, stabilizacijos iškart neliktų“, –
teigia Jonathan Steenberg, „Coface“ ekonomistas Jungtinei Karalystei ir Airijai, Beniliukso ir Šiaurės Europos šalims.
2026-ieji: klaidinanti stabilizacija
Po trejetą metų trukusio augimo 2026-ieji turėtų atnešti ramybę. Bankrotų skaičius toliau didės, tačiau lėčiau: prie to prisidės laipsniškas palūkanų normų mažinimas ir palankesnės kreditų teikimo sąlygos.
Vis dėlto stabilizacija išlieka trapi: skolos didelės, pelno maržos susitraukusios, o labiausiai paveikti sektoriai ir toliau patiria sunkumų.
Europa: stabilizacija itin priklauso nuo finansavimo kaštų
Numatoma, kad bankrotų skaičius Vokietijoje (+1 proc. 2026 m.), Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (+2 proc.) išsilaikys didelis. Tuo tarpu Ispanijai (-3 proc.) į naudą išeis didesnis makroekonominis pagreitis. Italija (-2 proc.) mažesniu rodikliu džiaugsis daugiausia dėl procedūrinių reformų statistinio poveikio.
Žemyno šalys ir toliau lieka be galo jautrios kreditų kaštams, kurie darys didžiausią įtaką 2026 m. trajektorijai. Bankrotų skaičiaus didėjimas Nyderlanduose (+4 proc.) atspindės laipsnišką grįžimą į tokį lygį, kuris artimas buvusiam prieš pandemiją.
Šiaurės Amerika ir Azijos bei Ramiojo vandenyno šalys: santykinis atokvėpis, tačiau kontrastingos tendencijos
Šiaurės Amerikoje trajektorijos išsiskiria: Jungtinėse Valstijose (+4 proc.) įmonės ir toliau jaus lėtėjančios ekonomikos ir didinamų tarifų poveikį, o Kanadoje (-5 proc.) po užsitęsusio bankrotų skaičiaus augimo tarpsnio prasidės reikšmingas mažėjimas.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione dėl besilaikančių aukštesnių palūkanų normų ir keleto pažeidžiamų sektorių toliau kentės Japonija (+7 proc.). Tuo tarpu situacija Australijoje (+0,5 proc.), tikimasi, po ilgo popandeminės normalizacijos laikotarpio pagaliau stabilizuosis. Tokia dinamika patvirtina, kad bankrotus 2026-aisiais ir toliau lems vietinio pobūdžio – piniginiai, būdingi atskiriems sektoriams arba atsiradę dėl reguliavimo – sukrėtimai.
Palūkanų pakėlimas 25 baziniais punktais apgręžtų šią tendenciją
2026-aisiais numatoma stabilizacija priklausys nuo tolygaus palūkanų normų mažinimo, tačiau pusiausvyra išlieka netvirta: keletą metų slegiamos nenuosaikių skolų, įmonės ir toliau labai jautrios kreditų kaštams. Skolinimosi palūkanų normų padidinimas vos 25 baziniais punktais galėtų vėl kilstelėti pasaulinį bankrotų skaičiaus augimą iki maždaug 4-5 proc., ir vėl turėtume panašią į matytąją 2025-aisiais tendenciją.
Toks scenarijus ypač paveiktų Europos valstybių, kurios labiau pažeidžiamos dėl skolų su kintama palūkanų norma, ekonomiką, o taip pat tuos sektorius, kurie neturi didelių galimybių grąžinti skolas, kaip antai: statyba, chemijos pramonė ir tekstilės sektorius. Šis didesnis jautrumas primena, kad 2026-aisiais bankrotų skaičiaus trajektorija labiau priklausys nuo pinigų politikos koregavimo greičio negu nuo augimo, tad ateinančius metus iš tikrųjų lems finansavimo kaštai.
- Atsisiųskite visą tyrimą ir sužinokite daugiau
- Susisiekite su mūsų ekspertais ir apsaugokite savo verslą nuo dažnėjančių savo klientų bankrotų poveikio
