Lietuvos ūkio rizikingumas auga, o pasaulio ekonomikai gresia recesija
Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu iškils daugiau grėsmių, todėl jos rizikingumas auga, konstatuoja tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Naujausiame ekonominiame tyrime* „Barometer Q2 2022“ teigiama, kad užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių ūkių sukels naujų iššūkių, todėl iš 19 šalių, kurių rizikingumas auga, net 16 yra Europos valstybės. Tik farmacijos sektoriui toliau priskiriama žemiausia rizika, o statybos, transporto, tekstilės ir drabužių pramonių rizikingumas Vidurio ir Rytų Europoje įvardintas kaip „labai aukštas“.
Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam „Coface“ pablogino nuo A3 iki A4; toks pats įvertis suteiktas ir kaimyninei Latvijai. Tarp Baltijos šalių tik Estija išsiskiria aukštesniu įverčiu (A2), nors ir jis buvo sumažintas nuo anksčiau priskirto А1.
Tik dvi pasaulio šalys naujausiame „Coface“ tyrime sulaukė aukštesnio įverčio, nei turėjo anksčiau – tai Angola ir Brazilija. Iš devyniolikos pasaulio šalių, kurioms „Coface“ sumažino įverčius, net 16 šalių yra iš Europos – tai Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Serbija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija.
Į grupę, kurioje visos šalys gavo A4 įvertį, kartu su Lietuva pateko Airija, Čekija, Jungtine Karalyste, Latvija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija. Šiai grupei dar ankstesniame tyrime buvo priskirta ir Italija, kurios įvertis liko nepakitęs. Europoje blogiausiu C įverčiu išsiskiria Serbija, patekusi į aukšto rizikingumo šalių grupę.
Geresnį nei Lietuvos – А3 įvertį – gavo Estija, taip pat Austrija, Belgija, Ispanija, Portugalija Prancūzija ir Vokietija, nors visos šalys prieš tai turėjo geresnį A2 įvertį.
Aukštas rizikingumas priskirtas statybų, transporto, tekstilės ir drabužių pramonėms
Iš 13 pramonės sektorių vienintelis farmacijos sektorius Vidurio ir Rytų Europoje vertinamas kaip turintis žemą riziką. Vidutinei rizikos grupei priskiriami žemės ūkio, energetikos, informacinių ir ryšio technologijų (IRT), taip pat popieriaus ir mažmeninės prekybos sektoriai. Penkių sektorių vertinimai pabloginti, todėl nuo šiol chemijos, metalo ir medienos sektoriai išskiriami kaip turintys aukštą riziką, o transporto, statybos, taip pat tekstilės ir drabužių pramonės priskirtos prie aukščiausios rizikos grupės. Daugumos veiklos sektorių įverčių pabloginimą nulėmė tai, kad jų veikla itin priklauso nuo energijos vartojimo, o augančios energijos kainos smarkiai didina sąnaudas.
„Coface“ tyrime taip pat akcentuojama, kad didžiausią įtaką prastėjančioms Europos ekonomikų perspektyvoms daro užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą. Po pandemijos nespėję atsigauti gamybos sektoriai dabar turi atremti naujus , ir šių veiksnių visuma verčia daryti liūdnas prognozes apie artėjančią recesiją. Dar prieš keletą savaičių labiausiai tikėtinu scenarijumi atrodė stagfliacija, pasižyminti aukšta infliacija ir augančiu nedarbo lygiu. Tačiau dabar, kai centriniai bankai vienas po kito kelia palūkanų normas, vis daugiau rodiklių liudija, kad Europos ekonomika gali patirti recesiją, o labiausiai tikėtina ji išsivysčiusios ekonomikos šalyse.
Lėtėja didžiausių šalių ūkių augimas
I ketvirčio augimo rezultatai daugumoje išsivysčiusių šalių buvo mažesni nei prognozuota. Be to, antrą ketvirtį iš eilės euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo labai silpnai, o Prancūzijoje jis net 0,2 proc. sumažėjo. Šį mažėjimą lėmė vangesnis namų ūkių vartojimas, kuriam įtakos turėjo vis mažėjanti gyventojų perkamoji galia. Jungtinėse Amerikos Valstijose vartojimo aktyvumas taip pat mažėjo dėl slopstančios užsienio prekybos ir sunkumų, susijusių su atsargų papildymu gamybos sektoriuje. „Coface“ tyrime akcentuojama, kad išvardintų veiksnių visuma kelia vis didesnį nerimą, nes karo Ukrainoje ekonominiai padariniai dar tik pradėjo reikštis.
Nors pastaruoju metu žaliavų kainos stabilizavosi, jos išlieka labai aukštos. Pavyzdžiui, naftos kainos nuo karo pradžios taip ir nenukrito žemiau 98 JAV dolerių už barelį, nes baimė dėl galimų tiekimo trikdžių išlieka itin didelė. Šios aplinkybės yra palankios žaliavų, ypač naftos, eksportuotojams.
Centriniai bankai recesiją pasirenka kaip mažesnį blogį
Europos Centrinis bankas (ECB), sekdamas FED ir Anglijos banko pavyzdžiais, palaipsniui sugriežtino savo poziciją ir iš anksto pranešė apie būsimą palūkanų normų didinimą. Pasak „Coface“ ekspertų, tai greičiausiai taps ekonomikos lėtėjimo priežastimi, taip pat augins baimes dėl naujos Europos valstybių skolų krizės.
Griežtėjant kreditavimo sąlygoms, statybų sektorius atrodo kaip vienas iš labiausiai pažeidžiamų. Prognozuojama, kad didėjančios skolinimosi išlaidos paveiks būsto rinką ir, galiausiai, viso statybų sektoriaus veiklą. Tai jau pastebima JAV, kur būsto pardavimai šiuo metu sparčiai mažėja.
Sparčiai blogėjant ekonominei ir finansinei aplinkai, „Coface" sumažino 16 Europos žemyno šalių reitingus. Ekspertų vertinimu, per ateinančius 18 mėnesių numatomas reikšmingas ekonomikos sulėtėjimas, dėl kurio infliacija po truputį mažės. „Coface“ prognozėmis, ypač prastos perspektyvos numatomos išsivysčiusioms šalims. Daug ženklų rodo, kad norėdami pažaboti infliaciją centriniai bankai yra linkę stumti ekonomiką į recesiją. Tikėtina, kad taip siekiama patirti mažesnį neigiamą poveikį, nei tas, kuris grėstų toliau augant infliacijai. Pagrindine rizika įvardinamas besitęsiantis žaliavų trūkumas, dėl gamybos sektorius toliau jaučia įtampą, o infliacija nesiliauja augusi.
Atsisiųskite pilną publikaciją:
