„Coface“ indeksas atskleidžia nenuginčijamą realybę: 2025-aisiais pasaulinė politinė rizika pakilo iki 41,1 proc., vieno aukščiausių lygių istorijoje. Plataus masto ginkluoti konfliktai, institucijų nestabilumas ir nemąžtanti socialinė įtampa įmonėms tampa nusistovėjusia norma.
Politinė ir socialinė rizika pasaulyje pasiekė precedento neturintį lygį
Po išskirtiniu rinkimų skaičiumi pasižymėjusių 2024-ųjų (70 šalių, kurios sukuria apie 55 proc. pasaulinio BVP), kuriais politinė rizika pasaulinėje arenoje užėmė priešakines pozicijas, 2025-ieji atokvėpio neatnešė, nestabilumas ir įtampa nemalšta. Tokią realybę atspindi „Coface“ pasaulinės politinės rizikos indeksas, 2025-aisiais pasiekęs rekordinę 41,1 proc. aukštumą. Aukščiausias rodiklis, užfiksuotas pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, viršytas 2,8 procentinio punkto.
Tai viena svarbiausių įžvalgų, kurių suteikia kasmet atnaujinamas politinės rizikos indeksas, kurio raida išsamiai nagrinėjama naujausioje „Coface“ paskelbtoje ekonominėje studijoje – 2025 m. spalio mėn. rizikos apžvalgoje. Pasaulinis 2025 m. įvertis atskleidžia sudėtingą realybę:
- 68 iš 166 analizuotų šalių rizika didesnė negu praėjusiais metais;
- 106 šalių įverčiai viršija iki pandemijos buvusį vidurkį.
Šie pastebėjimai atspindi keletą vienu laiku pasireiškusių veiksnių, kurie padarė poveikį tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, tiek išsivysčiusioms demokratinėms valstybėms.
„Aukštesnis nei kada nors iki šiol 2025 m. „Coface“ politinės rizikos indekso įvertis patvirtina kylančią tendenciją, kuri kėlė nerimą mums jau keletą metų. Stebime dvejopą fenomeną: įsitvirtina konfliktai, kurie didina bendrą rizikos lygį, o politinis ir socialinis klimatas išlieka trapus; nepasitenkinimas ir nestabilumas toliau kursto įtampą“, –
Anna Farrugia, „Coface“ ekonomistė.
Ginkluoti konfliktai ir smurtu prasiveržiantys socialiniai neramumai: du saugumo klimato blogėjimą lemiantys veiksniai
Konfliktai – pagrindinis veiksnys, lemiantis politinės rizikos didėjimą. Nacionaliniu lygmeniu užfiksuotų konfliktų skaičius ir vėl išaugo, nors dominuoja dvi karštosios zonos:
- Ukrainos ir Rusijos karas,
- konfrontacijos Izraelyje, Gazos Ruože ir Vakarų Krante.
Šie konfliktai gilėja ir stiprina geopolitinę įtampą, savo ruožtu darydami įtaką regionų stabilumui ir pasaulinėms tiekimo grandinėms.
Tuo pačiu metu daugėja smurtinių neramumų šalių viduje, kurie kenkia esamoms vyriausybėms, kaip parodė premjero atsistatydinimu pasibaigęs protesto judėjimas Nepale. Indonezijoje socialiniai neramumai taip pat prasiveržė smurtu. Šie įvykiai turi tiesioginių padarinių įmonėms, tokių kaip:
- logistikos sutrikimai;
- didėjančios draudimo sąnaudos;
- sutarčių pažeidimo ir pokyčių rinkoje rizika.
„Tokie faktai sustiprina išvadą, kurią priėjome pirmąjį kartą sudarę politinės rizikos indeksą: saugumo rizika neapsiriboja ginkluotais konfliktais arba valstybių karais. Įtampa šalies viduje irgi yra svarbus veiksnys“, –
Ruben Nizard, „Coface“ politinės rizikos analizės ir sektorių tyrimų vadovas
Kai susiduria silpnėjančios institucijos ir sumaišties apimta visuomenė
Silpnos institucijos – antrasis politinę riziką didinantis veiksnys. Politinė ir socialinė situacija išlieka nesaugi, ir „Coface“ indekso duomenys kaip tik atkartoja tam tikrus pastarojo meto įvykius. Dėl to bendras politinio ir socialinio nestabilumo įvertis išlieka aukštas. Pažangios šalys toli gražu neišsisuko ir susiduria su keleto veiksnių kombinacija:
- populizmo iškilimas, kurį sustiprino pastarieji rinkimai;
- su instituciniu kontekstu ir žmogaus laisvėmis (saviraiškos ir įsitikinimų laisvė, susirinkimų ir asociacijos laisvė, teisinės valstybės principas) susijusių įverčių prastėjimas;
- nemąžtanti infliacija, kuri sukuria spaudimą imtis pokyčių.
Jungtinės Amerikos Valstijos – ryškiausia šios situacijos iliustracija. Šalis ne tik pasižymi aukščiausiu iš visų išsivysčiusių valstybių politinio ir socialinio nestabilumo lygiu, bet ir didžiausiu jo augimu nuo laikotarpio prieš COVID-19 pandemiją.
Kitos pažangios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, seka panašiomis tendencijomis, kurias sustiprina valdžios nestabilumas ir fiskalinis neužtikrintumas. Dabartinė Prancūzijos politinė krizė kaip tik ir išryškina sunkiai išsprendžiamą institucinio nestabilumo problemą, kuri slegia namų ūkių ir įmonių pasitikėjimą ir riboja vartojimą bei investicijas.
Besiformuojančios rinkose ekonomikos šalyse svarbų vaidmenį, kaip parodė pernykščiai įvykiai Bangladeše ir Kenijoje, vadina jaunimas. Mūsų duomenys atskleidė, kad šalyse, kur 2025-aisiais neregėtai aktyviai mobilizavosi Z karta, tokiose kaip Indonezija, Filipinai, Madagaskaras, Marokas ir Peru, politinio ir socialinio nestabilumo rizika auga.
Šios jaunų žmonių grupės išreiškia nepasitenkinimą:
- neveiksmingai dirbančia arba korumpuota valdžia;
- didėjančia nelygybe;
- prastėjančiomis viešosiomis paslaugomis ir saugumo situacija;
- ekonominių perspektyvų nebuvimu.
Be to, Afrika ir toliau išlieka labiausiai politinės ir socialinės rizikos paveiktas regionas, kur itin aukšti įverčiai priskirti po valstybės perversmo karinės chuntos valdomoms šalims, tokioms kaip Burkina Fasas ir Nigeris. Šalyse, kurios tradiciškai būdavo stabilesnės, irgi ima matytis nerimą keliančių ženklų.
Tunise Kaïso Saïedo rankose sutelkta valdžia didina įtampą tarp institucijų ir jų viduje, o Senegale visuomenės nepasitenkinimą gali pakurstyti ambicingas 2026 m. biudžeto projektas.
„Viena po kitos sekančios krizės ir pamatų, ant kurių laikosi institucijos, erozija kursto plačiosios visuomenės nepasitenkinimą. Tokie įtampą didinantys veiksniai sukuria destabilizuojantį mišinį, kuris esamoms vyriausybėms grasina sprogimu“, –
Anna Farrugia, „Coface“ ekonomistė
Į KĄ REIKĖTŲ ATSIŽVELGTI 2026-AISIAIS
Nauja politinės ir socialinės rizikos paradigma, nauja realybė įmonėms
Politinės ir socialinės rizikos apraiškos nebėra vienkartinis reiškinys: ji ne tik niekur nedingsta, bet ir pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Įmonės privalo vykdyti šio svarbaus komercinę riziką veikiančio veiksnio stebėseną ir jį įvertinti:
- formuodamos plėtros strategijas ir apsidraudimo politiką;
- priimdamos investavimo sprendimus.
„Politinė ir socialinė rizika įžengė į naują erą. Tai, kas kadaise buvo vertinama kaip laikinas sutrikimas, virto struktūrine rizika. Geopolitinių varžytuvių, poliarizacijos, energetikos pertvarkos ir technologinių iššūkių kombinacija užtikrina, kad padidėjusi rizika išsilaikys ir toliau“, –
Ruben Nizard, „Coface“ politinės rizikos analizės ir sektorių tyrimų vadovas
Anna, „Coface“ ekonomistė, apibendrina svarbiausius šio straipsnio akcentus:
Ši santrauka pateikiama anglų kalba.
