Įsivyravus beprecedenčiam geopolitiniam ir prekybos neapibrėžtumui, pasaulinė ekonomika bando išlaviruoti tarp numatomo augimo sulėtėjimo ir rizikos eskalacijos. D. Trumpo sprendimai dėl tarifų ir įtampa Vidurio Rytuose formuoja neprognozuojamas ekonomines sąlygas 2025-2026 m. Tokioje aplinkoje, įvertinusi jau taikomas priemones, „Coface“ pablogino 23 sektorių ir 4 šalių vertinimus.
Pagrindinės tendencijos:
- JAV tarifai, nepaisant to, kad buvo pristabdyti arba sumažinti, jau pasiekė istorines aukštumas.
- Kone 80 proc. išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalių 2025 m. I ketvirtį užfiksavo įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičiaus augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais.
- Labiausiai paveiktas metalų sektorius, spaudimą jaučia ir tradiciniai pramonės sektoriai, tokie kaip automobilių gamybos ir chemijos.
- Kiti sektoriai, kurių vertinimai buvo pabloginti:
- Jungtinėse Amerikos Valstijose - informacijos ir ryšių technologijų bei mažmeninės prekybos sektoriai.
- Kinijoje - tekstilės ir aprangos. Pastariesiems įtaką padarė muitai.
Pasaulinė ekonomika: naujoji realybė - neapibrėžtumas
Pasaulinės ekonomikos perspektyvos neaiškios kaip niekad anksčiau, nes jos smarkiai priklauso nuo (geo)politinių įvykių ir JAV prezidento prekybos sprendimų. Tarifų įvedimas pasibaigus 90 dienų sustabdymo laikotarpiui (rugpjūčio 12 d. Kinijai, liepos 9 d. - likusiam pasauliui) darytų reikšmingą poveikį pasauliniam augimui. Numatomas nemenkas sulėtėjimas (2,2 proc. augimas 2025 m. ir 2,3 proc. 2026-aisiais), nors esama rizikos, kad šis rodiklis dar labiau kris - neatmestinas ir mažesnis negu 2 proc. augimas, jeigu geopolitinė ir prekybos situacija paaštrėtų.
Natūralu, kad toks pat neaiškumas tvyro dėl infliacijos, kurios dabartinis stabilumas nėra garantuotas. Iki 2025 m. pabaigos infliacija JAV gali pasiekti 4 proc. ar daug daugiau, jeigu nusistovėtų aukštesnės energijos išteklių kainos. Didžiausi centriniai bankai tikriausiai reaguotų laikydamiesi užsitęsusios atsargios pozicijos. Vis dėlto, jeigu JAV infliacija būtų suvaldyta, Federalinis atsargų bankas galėtų dar net 2025 m. rudenį sumažinti palūkanų normas. ECB paskelbė toliau vykdysiantis palūkanų mažinimo politiką, tačiau pridūrė, kad jos esančios netoli galutinio lygio.
Europoje neapibrėžtumas juntamas dar stipriau, kadangi pagaliau būtų galima pradėti įgyvendinti ilgai atidėliotą fiskalinės konsolidacijos politiką, o Vokietija vykdo skatinimo programą, kurios mastą šiuo etapu įvertinti sudėtinga.
Įtampa Vidurio Rytuose ir perteklinė pasiūla: situacija dėl naftos labai nepatikima
Izraelio ir Irano konfliktas vėl įžiebė baimę dėl naftos. Judėjimo Hormūzo sąsiauriu (kuriuo per dieną pergabenama 20 mln. barelių naftos arba 20 proc. pasaulinio kiekio) sutrikdymas ar net blokavimas galėtų stumtelėti kainas iki daugiau nei 100 JAV dol. už barelį.
Jeigu nevertinsime tokios geopolitinės aplinkos, visos svarbiausios aplinkybės rodo, kad naftos kainos turėtų kristi, nes ne OPEC+ šalyse gavyba išaugo, įtampa prekyboje sumažino paklausą, o OPEC+ narės vėl atkūrė gavybos apimtis (2,2 mln. barelių per dieną). Jeigu nekils kokia nors rimta krizė, kainos turėtų ir toliau likti itin nestabilios, tačiau laikytis 65-75 JAV dol. už barelį intervale.
Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalys: atsparios ir kartu pažeidžiamos
JAV ekonomikai gresia du neapibrėžtumai: muitų tarifų dydis ir kaip į juos sureaguos ekonomika. Nepaisant mąžtančio vartotojų pasitikėjimo, užimtumas išlieka nepakitęs, o BVP susitraukimas (-0,2 proc. I ketvirtį) atspindi situaciją, kai verslas prevenciškai kaupia atsargas.
Vertinant situaciją Europoje, Vokietija pirmąjį ketvirtį užfiksavo nežymų augimo kilstelėjimą. Prancūzijos ekonomika išlieka vangi, Italija gali išsikvėpti, o Ispanijos pagreitį ir toliau palaiko turizmas ir Europos lėšos.
Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys - pirmosios prekybos suirutės aukos
Kinijoje laikinos paliaubos dėl tarifų nulėmė eksporto šuolį, tačiau perspektyvos trapios. Indijoje, nepaisant pirmąjį ketvirtį pasiekto daugiau nei 7 proc. augimo, vartojimas lėtėja, ir vyriausybei lieka vis mažiau laisvės formuojant finansų politiką.
Lotynų Amerikoje didžiausią smūgį dėl prekybos neužtikrintumo prisiėmė Meksika: 2025-aisiais numatomas nulinis augimas. Nors Brazilijos žemės ūkis jau buvo atsigavęs po El Ninjo padarytų nuostolių, numatoma, kad dėl ribojančios pinigų politikos (iki 15 proc. pakelta palūkanų norma) ekonomika trauksis. Argentinoje stipriai laikosi „mileinomikos“ generuotas pagreitis ir, nepaisant nedidelių užsienio valiutos atsargų, šalis 2025 m. gali pasiekti 5 proc. BVP augimą, o 2026-aisiais - 3,5 proc.
Metalurgija: pasaulinį sektorių slegia 600 mln. tonų plieno pertekliniai gamybos pajėgumai
Metalurgijos sektorius išgyvena gilią krizę: 2024 m. užfiksuoti 600 mln. tonų pertekliniai plieno gamybos pajėgumai, sudarantys 25 proc. pasaulinės gamybos apimčių. Nepalanki makroekonominė aplinka, įtampa dėl energijos išteklių ir nauji tarifai plienui dar labiau apsunkina padėtį plieno gamybos įmonėms, ypač Kanadoje, Meksikoje ir Europoje.
Kanada: tarifų slegiama ekonomika silpsta
Kai 75 proc. eksporto skirta JAV, Kanada tampa viena iš labiausiai pažeidžiamų dėl prekybos karo šalių. Po 2024 m. pabaigoje fiksuoto šuolio augimas reikšmingai sulėtėjo. Vartojimas krenta, investicijos silpnėja, nedarbas pasiekė 6,9 proc. - aukščiausią lygį nuo 2017 m.
Eksportas, kurį buvo paskatinusi muito mokesčių grėsmė, balandį smarkiai susitraukė. Automobilių gamybos ir metalų sektoriai, kuriems smogė iki 50 proc. siekiantis tarifų didinimas, patyrė ypač stiprų poveikį. Artėjanti USMCA (JAV, Meksikos ir Kanados prekybos sutarties) peržiūra, kuri, kaip numatoma, gali būti paankstinta ir perkelta į 2025 m. pabaigą, gali dar labiau padidinti šalies ekonomikos nestabilumą.
Atsisiųskite „Coface“ rizikos apžvalgą!
(.pdf 16Mb)
