Įtempti rinkimai, žmonių nepasitenkinimas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikos pokyčiai ir geopolitiniai poslinkiai: 2026-ieji žada būti lemiamais metais, tačiau didesnio aiškumo tikėtis nėra pagrindo.
Politinė rizika: naujasis verslo strategijos standartas
2025-aisiais pasireiškusių politinės ir socialinės rizikos veiksnių padariniai akivaizdūs: remiantis „Coface“ sudarytu indeksu, pasaulinė politinė rizika pasiekė visų laikų aukštumą – kritinį tašką (41,1 proc.). Ši tendencija toli gražu nėra laikina. Ji atspindi struktūrinę dinamiką, kurią lemia du svarbiausi veiksniai:
- gilėjantys ginkluoti konfliktai: karas Ukrainoje, neslūgstanti įtampa Vidurio Rytuose;
- sustiprėję smarkūs neramumai šalių viduje, kurie išryškina įsitvirtinusią valdžią purtančius visuomenės protestus.
Tokia nauja realybė reikalauja, kad pasaulinę prekybą vystančios įmonės įvertintų politinę riziką kaip ilgalaikį parametrą formuodamos plėtros strategijas ir apsidraudimo politiką bei priimdamos investicinius sprendimus. Atsižvelgiant į tokią neramią aplinką, 2026-aisiais įmonės turėtų skirti didžiausią dėmesį trims politinės ir socialinės rizikos veiksniams.
1 rizikos veiksnys - pasikeitusi rinkėjų elgsena ir politinis nestabilumas: numatykite, kuriose šalyse ši rizika jus paveiks labiausiai
2026-aisiais šis struktūrinis nestabilumas labiausiai pasireikš prie balsadėžių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, praėjus vieneriems Donaldo Trumpo grįžimo paženklintiems metams, lemiamą reikšmę turės 2026 m. lapkritį vyksiantys kadencijos vidurio rinkimai. Visiškas Atstovų Rūmų atsinaujinimas, 35 vietos Senate ir 36 gubernatorių postai gali naujai perdėlioti galios pusiausvyrą.
Lotynų Amerikoje ateinantys mėnesiai žada būti tokie pat svarbūs.
- Brazilijoje spalį vyksiantys prezidento rinkimai gali tapti posūkio tašku: nors prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva norėtų laimėti ketvirtąją kadenciją, jo populiarumas blėsta.
- Kolumbijoje 2026-ųjų prezidento rinkimai vyks tokioje pat įtemptoje aplinkoje, kadangi postą paliekantis kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro į postą kandidatuoti nebegali.
- Peru praėjusį spalį įvykus prezidentės Dinos Boluarte apkaltai, visuotiniai rinkimai numatyti 2026-ųjų balandį.
Europa į 2026-uosius žengia politinio persigrupavimo kontekste – vyks keleri svarbūs rinkimai, kurie iš esmės pertvarkys politinių jėgų balansą Europos Sąjungoje:
- Vengrijoje, kaip rodo apklausos, atotrūkis tarp Viktoro Orbáno ir Péterio Magyario vedamos opozicijos mažėja, todėl atsiveria galimybė, kad ateis penkiolika metų trukusios politikos pabaiga, kuri platesne prasme iliustruoja Europos politinio centro silpnėjimą susidūrus su kylančiomis populistinėmis jėgomis.
- Tokia tendencija atsikartoja Prancūzijoje, kur kovą vyksiantys savivaldos rinkimai taps barometru prieš 2027 m. prezidento rinkimus. Čia stiprią įtaką viešiesiems debatams daro kraštutinių dešiniųjų partija „Rassemblement National“.
- Švedijoje rugsėjį numatyti visuotiniai rinkimai parodys, ar šalies demokratų partija yra antra stipriausia politinė jėga, simbolizuojanti šiame regione stiprėjančius protesto balsus.
Afrikoje išlieka ryški demokratijos silpnėjimo tendencija:
- nacionaliniai rinkimai vyks Alžyre, Etiopijoje, Maroke, Kongo Respublikoje, Ugandoje ir Benine, kurį 2025-ųjų gruodį supurtė bandymas surengti valstybės perversmą;
- kelios valstybės, kurioms vadovauja vyresnio amžiaus 2025-aisiais perrinkti prezidentai, kaip antai Kamerūnas, gali įžengti į pereinamąjį etapą.
Galiausiai Azijos regione vienu iš labiausiai dėmesį traukiančių taškų taps Bangladešas. Praėjus dvejiems metams po studentų sukilimo, kuris nutraukė penkiolika metų trukusį viešpatavimą, šalyje vasarį kartu su referendumu dėl konstitucijos bus surengti rinkimai į įstatymų leidžiamąjį organą.
„Rinkimų keliama rizika susijusi ne tik su rezultatais, bet ir su jų sukuriamu neužtikrintumu ir poliarizacija. Tokiame kontekste politiniai krypties pakeitimai gali paveikti prekybos susitarimus, pramonės sričių politiką ir sprendimus dėl biudžeto ir priversti įmones atsižvelgti į tokius pokyčius“, –
Ruben Nizard, „Coface“ sektorių tyrimų ir politinės rizikos analizės vadovas
2 rizikos veiksnys – socialiniai neramumai tampa išbandymu esamai valdžiai
2026-aisiais jaunimas ir kitos gyventojų grupės, kurioms įgriso viena po kitos sekančios krizės, gali ir vėl tapti visuomenės būrimosi varomąja jėga. „Coface“ politinės ir socialinės rizikos indekso duomenys atskleidžia politinio ir socialinio nestabilumo rizikos augimą tokiose šalyse, kur protestuose svarbų vaidmenį atlieka jauni žmonės.
Azijos valstybėse daugėja protestų ir visuomenės bruzdėjimų.
- Nepale premjeras atsistatydino praėjus vos dviem dienoms po kilusios protestų bangos.
- Indonezijoje ir Filipinuose jaunimas stojo prieš reformas, kurios buvo įvertintos kaip nesulaukusios palaikymo, ir politinę klasę, kuri suvokiama kaip korumpuota.
- Vertinant Afrikos regioną, Maroke „GenZ212“ judėjimas išryškėjo kaip vienas svarbiausių organizuojant protestus prieš prastėjančias viešąsias paslaugas ir atskleidė gilų visuomenės nepasitenkinimą socialine ir ekonomine padėtimi. Madagaskare keletą savaičių trukę protestai baigėsi kariniu valstybės perversmu, kuris iliustruoja niekaip nemąžtantį politinės padėties kaitumą tam tikruose šio žemyno regionuose.
- Irane nuo 2026 m. pradžios kilusi nauja protestų banga patvirtina, kad daromas vis didesnis spaudimas susilpnėjusiam režimui. Toliau taikomos itin žiaurios represijos, tačiau valdžia nebepajėgi suvaldyti pastarųjų metų ekonominių, socialinių ir politinių krizių paskatintą protesto judėjimą.
Šalį keletą kartų sukrėtė didžiulio masto demonstracijos, kaip antai: judėjimai prieš dideles pragyvenimo išlaidas, 2019-ųjų protestai arba 2022–2023 m. sukilimas „Moteris, gyvenimas, laisvė“, kurie atskleidė, kad protesto judėjimas yra ne tiek cikliško, kiek struktūrinio pobūdžio.
„Coface“ indekse Iranas vertinamas kaip antra politiškai ir socialiai nestabiliausia šalis pasaulyje 2025 m. (86 proc., po Sudano). Toks rodiklis atspindi susikaupusią vidinę įtampą ir režimo negebėjimą patenkinti jaunos, saugiai nesijaučiančios ir vis labiau į judėjimą įsitraukiančios populiacijos lūkesčius“, –
teigia „Coface“ ekonomistė Anna Farrugia
Daugelyje pažangių šalių taip pat palaipsniui stiprėja socialiniai neramumai; nemenką įtampą kelia ES ir MERCOSUR laisvosios prekybos sutartis.
- Prancūzijoje ūkininkų pasipriešinimas prasiveržė protestais, kuriuose pasmerkta, jų manymu, nesąžininga konkurencija ir iškreipti aplinkos apsaugos ir sveikatos standartai. Visuomenės bruzdėjimas, kuris jau akivaizdžiai pasireiškė „Bloquons tout“ (pranc. blokuokime viską) judėjime 2025-ųjų rugsėjį, turėjo įtakos mažėjančiam pasitikėjimui ir investicijoms.
- Bulgariją sukrėtė prieš korupciją sukilusi Z karta. Šis judėjimas, artėjant šalies stojimui į euro zoną, privertė atsistatydinti Rosseno Jeliazkovo vyriausybę. Italija irgi neišsisuko: 2025 m. pabaigoje profesinės sąjungos surengė nacionalinį streiką prieš G. Meloni vyriausybės siūlomą 2026 m. biudžetą. Kitąpus Lamanšo socialinį nestabilumą didina debatai imigracijos tema ir palestiniečius palaikančios demonstracijos.
- Jungtinėse Amerikos Valstijose vidaus rinką smarkiai slegia tarifų politika – 80 proc. muitų vis dar padengia Amerikos subjektai (tiek verslas, tiek vartotojai), ir toks veiksnys, tikėtina, gali pakurstyti nepasitenkinimą.
„Tiek pažangiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse jau keletą metų ryškėjo bendra tendencija: stiprėjantis nepasitenkinimas ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, kurios suvokiamos kaip vis blogėjančios, ir gilus gyventojų nusivylimas valdančiąja politine klase“, –
Ruben Nizard, „Coface“ sektorių tyrimų ir politinės rizikos analizės vadovas
3 rizikos veiksnys – Amerikos hegemonijai metami iššūkiai, konkurencija dėl valdžios ir nesiliaunantys konfliktai
Nicolás Maduro sulaikymas sausio pradžioje parodė, jei dar reikėjo daugiau įrodymų, kad metai prasideda geopolitinio kaitumo, kuris pastaraisiais metais tapo norma, gaida. Tokią poziciją Amerika užsiėmė vyraujant pasauliniam nestabilumui, kuris naujai pertvarko geopolitinę ir prekybos pusiausvyrą. Praėjusį balandį Vašingtono paskelbti muitų tarifai stumtelėjo neužtikrintumą dėl prekybos į neregėtas aukštumas. 2026-aisiais laukia tiek teisinis, tiek politinis iššūkis: JAV aukščiausiasis teismas turės nuspręsti, ar tarifai buvo įvesti teisėtai, ir kaip plačiai jie bus taikomi.
Prie šių sunkumų prisideda ir užsitęsę konfliktai. Prasideda ketvirtieji Rusijos ir Ukrainos karo metai, o jo pabaigos, nepaisant Europos ir Amerikos diplomatinių pastangų, nematyti. Artimuosiuose Rytuose situacija išlieka tokia pat nesaugi: nepaisant Izraelio ir „Hamas“ paliaubų, padėtis regione tebėra labai pavojinga.
Tokiame kontekste pasauline prekyba užsiimančios įmonės privalo laikytis proaktyvaus požiūrio ir imtis specifinių priemonių:
- stiprinti politinės situacijos stebėseną;
- geografiškai diversifikuoti operacijas;
- užsitikrinti tiekimo grandinių lankstumą;
- atsižvelgti į šalių riziką, priimant strateginius sprendimus.
„2025-ieji baigėsi tarpine būsena, kai apsikeičiama konflikto sprendimo planais, tačiau reali ilgalaikė taika taip ir nebuvo pasiekta. 2026-uosius pradedame tokiame pasaulyje, kur geopolitika yra nebe vien fonas, bet struktūrinis veiksnys, kuris lemia įmonių formuojamas strategijas“, –
apibendrina „Coface“ ekonomistė Anna Farrugia
Norite apsaugoti savo verslą nuo politinės rizikos tose šalyse, kur vykdote veiklą? Susisiekite su arčiausiai esančiais mūsų ekspertais ir sužinokite, kaip tai padaryti!
